Pirmą kartą Lietuvoje vykusi tarptautinė šiuolaikinio meno mugė atviliojo daug garsių Europos meno galerijų. Tačiau šimtatūkstantines sumas kainuojančių jų eksponatų lietuviai neįkando.

Lietuviai tik žioplinėjo

Ne vienas Europos galerijos atstovas pasakojo, kad didžiausią susidomėjimą moderniuoju menu rodė vokiečiai, rusai, prancūzai ir latviai. Pastarieji negailėjo atriekti po kelis šimtus tūkstančių eurų už vieną garsaus tapytojo paveikslą. O mugės galerijas užtvindę lietuviai tik veizėjo į šiuolaikinio meno šedevrus ir nė derėtis nedrįso.

"Aišku, kad neketiname nieko pirkti. Manau, kad tokią pinigų sumą galima investuoti į reikalingesnius daiktus. Nežinau, gal dar amžius ne tas, o ir namie kol kas paveikslo nereikia ", – sakė galerijos lankytoja Laura.

"Viešpatie, už tokią sumą namą galima nupirkti, o čia – mažytis paveikslas. Suprantu, gal dailininkas ir garsus, vokietis kažkoks, bet tai svarbiau kolekcionieriui. O man užtenka čia akis paganyti", – tikino mugės lankytoja Elena Garnelienė.

Mugės projekto vadovė Diana Stomienė įsitikinusi, kad toks lietuvių požiūris į moderniojo meno šedevrus neteisingas. Esą šiuo metu meno dirbiniai yra kur kas geresnė investicija nei nekilnojamasis turtas.

"Dabar įsigijęs nekilnojamojo turto gali jo ir neatsikratyti, o tinkamai pasirinkęs meno kūrinį, gali jo vertę užauginti. Meno kūriniai nuolat brangsta. Prieš 10–15 metų 100 dolerių kainavusius dabar išgarsėjusių autorių darbus dabar galima parduoti ir už 20 tūkst. dolerių. Jokio nekilnojamojo turto vertės taip neužauginsi. Tačiau renkantis meno kūrinį privalu konsultuotis su specialistu, kad ta investicija pasiteisintų", – pabrėžė D.Stomienė.

Latviai nedvejojo

Moderniojo meno vertę labiausiai suvokia Vakarų Europos gyventojai ir mūsų kaimynai latviai. Ne vienas mugės dalyvis pabrėžė, kad būtent šios šalies gyventojai buvo aktyviausi paveikslų pirkėjai.

"Mūsų galerijos darbus pirko tik užsieniečiai, konkrečiau – latviai. Sakyčiau, dėl to, kad Latvijoje moderniosios klasikos srityje nebėra nieko gero pirkti. Visos muziejinės vertybės ten išgraibstytos, o jei atsitiktinai atsiranda vienetiniai darbai, jie būna labai brangūs. Dėl to latviai puikiausiai jaučiasi pirkdami lietuvių moderniojo meno klasiką", – nuomone dalijosi Stasio Juškaus galerijos direktorius Donatas Juškus.

"Sulaukėme daug lankytojų, kurie domėjosi mūsų galerijos pristatomais meno darbais, tačiau, deja, jie – ne lietuviai. Nežinau kodėl. Skirtingai nei prancūzai, vokiečiai ar latviai, lietuviai užsuka, pasižiūri, tačiau nė derėtis nebando. O štai rygiečiai nusipirko keletą darbų. Mūsų galerijos kūriniai tikrai labai brangūs. Sumos sukasi apie šimtus tūkstančių eurų – tiek verti pasaulinio garso autorių darbai. Tačiau čia mes kūrinius siūlome pigiau nei savoje galerijoje. Pavyzdžiui, čia už 500 tūkst. eurų (maždaug 1,72 mln. litų) atiduodame mūsų galerijoje 800 tūkst. eurų (2,752 mln. litų) kainuojantį kūrinį", – pasakojo vienos Milano galerijos savininkė Giovanna Simonetta.

"Niekas neperka darbų, gal neturi pinigų. Nieko nepardaviau. Žmonės lankosi, domisi, bet nieko neperka. Suprantu, paveikslai brangūs, tačiau garsaus autoriaus darbai visada brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, paties brangiausio autoriaus kūrinį pardavinėjame už 980 tūkst. eurų, pigiausią – už 300 tūkst. eurų", – sakė Walteris Bischoffas, vienos garsios Berlyno galerijos savininkas. Tarp šios galerijos eksponuojamų meno kūrinių buvo galima rasti Georgo Baselitzo, Hanso Hartungo, Thomas'o Henningerio darbų.

Lietuviai labiau domėjosi mažiau kainuojančiais savų autorių kūriniais. Bet vis vien neskubėjo pirkti. Ne vienas galerininkas skundėsi, kad pamatę mugėję eksponuojamus darbus, potencialūs pirkėjai suskato ieškoti tiesioginių kontaktų su dailininkais, taip tikėdamiesi sutaupyti.

Pateisino lūkesčius

Beje, į Vilnių atvykusių meno galerijų atstovai iš visos Europos stengėsi ne tik parduoti moderniojo meno darbus, bet ir megzti kontaktus su lankytojais, žmonėmis iš kitų galerijų. Pirmą kartą Lietuvoje surengtoje tarptautinėje moderniojo meno mugėje dalyvavo garsios galerijos iš Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos, Italijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos ir kitų Europos šalių.

"Toks renginys yra vienas iš būdų, kaip efektyviausiai formuoti teigiamą šalies įvaizdį, garsinti Lietuvą ir Vilnių. Tačiau tokios mugės reikalauja labai daug investicijų. Pavyzdžiui, šiai mugei apie 1,2 mln. litų skyrė įstaiga "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009", dar tiek pat – privatūs rėmėjai. O vienos mugės nepakanka – būtina trejus ketverius metus jas rengti, kad mugė įgytų vardą, kad pasaulinio garso galerijos norėtų čia atvažiuoti", – aiškino projekto vadovė D.Stomienė.

Tris dienas vykusią mugę aplankė apie 15–20 tūkst. vilniečių ir miesto svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių. Pasak D.Stomienės, tokio dėmesio rengėjai nė nesitikėjo. Esą nė vienos meno parodos tiek lankytojų niekada neaplanko. Dėl to jau dabar nedrąsiai planuojama panašaus pobūdžio mugę surengti ir po poros metų.

Menų mugėje – kauniečių triumfas

Pirmojoje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ARTVILNIUS '09 Kauno menininkus lydėjo sėkmė.

Vilniuje liepos 8–12 d. vykusiame renginyje tapytoja Agnė Jonkutė buvo įvertinta kaip jauniausia menininkė, o už įdomią instaliaciją "Virtuvė" pripažinimo sulaukė "Meno parko" dailininkas Martynas Martišius.

"Mūsų menininkams mugėje tikrai sekėsi, džiugu, kad tokiomis parodomis mes ugdome lietuvių skonį ir plečiame akiratį. Patiems menininkams irgi svarbu dalyvauti tokiuose pasaulinio lygio renginiuose", – pasakojo iš mugės grįžusi žinoma Kauno galerininkė Irena Mikuličiūtė.

Kaunui ARTVILNIUS '09 atstovavo galerijos "Meno parkas", "Kauno langas", "Aukso pjūvis", "Balta" ir Irenos Mikuličiūtės galerija.

Tarptautinėje meno mugėje iš viso dalyvavo 100 meno galerijų iš 31 šalies – Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų. Galerijos savo stenduose pristatė apie pusę tūkstančio žymiausių šiuolaikinio meno atstovų iš viso pasaulio.

Į Lietuvą atvežta keli tūkstančiai šiuolaikinio meno darbų – tapybos, grafikos, skulptūros, instaliacijos, vaizdo meno kūrinių.

Surengdama mugę ARTVILNIUS'09 Lietuva perima pasaulinę galerijų mugių tradiciją. Panašios mugės rengiamos Bazelyje ("Art Bazel"), Londone ("Frieze Art Fair"), Madride (ARCO, Madrid). Jos žinomos visame pasaulyje ir lankomos viso pasaulio meno gerbėjų ir kolekcininkų.

Galerijų mugė ARTVILNIUS'09 yra didžiausias programos "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" projektas.