„M. K. Čiurlionio kūryba, ypač muzikinė, tarsi nutrūkusi neužbaigta, neišsipildžiusi, nenuspėjama, iš tiesų yra naujo XX a. mąstymo, begalinių atodangų grandis, vedanti mus toliau, negu patys manome. Tai nepaprastai gyva kūryba, vis aktualėjanti ir įdomi kiekvienam ieškančiam menininkui, nuostabūs vartai į dar vieną atradimų pasaulį, tai tarsi savęs pagilinimas, kažkokių nežinomų stygų užgavimas...“

Ši vargonininkės, muzikologės dr. Jūratės Landsbergytės mintis atskleidžia esminį Čiurlionio kūrybos paradoksą – jo darbai, regis, baigiasi ten, kur kiti tik pradeda. Čiurlionio muzika – lyg dvasinis reiškinys, gyvas dialogas tarp epochų, tarp menininko ir mūsų – ieškančių, klausančių, suvokiančių. Originali Čiurlionio kūryba vargonams nėra gausi, tačiau jo garsinėse vizijose ir muzikos tapybiškume slypi užkoduotas vargoniškumo fenomenas, įkvepiantis atlikėjus savitam, tik vargonų registrų pagalba įmanomam genijaus palikimo perskaitymui.

Nors istorijos verpetuose M. K. Čiurlionio laikmečio vargonai Vilniaus arkikatedroje neišliko, 1969 m. vokiečių firmai „Alexander Schuke Orgelbau“ Katedroje (tuometinėje Paveikslų galerijoje) už barokinio fasado pastačius naujus vargonus, Čiurlionio kūrinius šioje erdvėje pradėta atlikti vis dažniau: fugos, sukurtos Leipcige 1901–1902 m. ir vargonams pritaikytos Leopoldo Digrio (1934–2025), skambėjo ne tik „Vilniaus vargonų festivalio“ programose, vinilo plokštelių įrašuose, bet ir 1991–1999 m. Vilniaus arkikatedroje vykusio tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso repertuare. Čiurlionio kūrybą plačiai propagavo I-ojo M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso nugalėtojas, ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkas Bernardas Vasiliauskas (1938–2022). Įkvėpta sakralios erdvės didybės, registrų spalvų gelmės ir instrumento jėgos, pluoštą Čiurlionio kanonų, fugečių, preliudų, bažnytinių giesmių ir jūros peizažų būtent Vilniaus arkikatedros vargonams pritaikė J. Landsbergytė.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. / Organizatorių archyvo nuotr.

Sekmadienį, birželio 1-ąją, festivalį „Vox organi Cathedralis“ atvers vargonų ir chorinės muzikos programa, kurią atliks tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso diplomantė Dovilė Savickaitė ir Vilniaus arkikatedros bazilikos Jaunimo choras (meno vadovė ir dirigentė Violeta Savickaitė-Paciūnienė). Kantata „De profundis“ („Iš gelmių“) mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui pagal 130 psalmę sukurta Čiurlionio studijų Varšuvos muzikos institute laikotarpiu. Kūrinys pirmą kartą nuskambėjo 1908 m. gegužės 30 d. Vilniuje, diriguojant pačiam kompozitoriui. Festivalio pradžios koncerte klausysimės „De profundis“ versijos chorui ir vargonams (B. Vasiliausko transkripcija), Čiurlionio fugų vargonams e-moll, C-dur ir h-moll bei „Sanctus“ chorui a cappella, taip pat M. K. Čiurlionio pedagogo Leipcigo konservatorijoje Carlo Reinecke's (1824–1910) Sonatos g-moll, op. 284 – vienintelio šio kompozitoriaus kūrinio vargonams premjeros Lietuvoje. Koncerto pradžia 14 val.

Kiekvieną vasaros ketvirtadienį Vilniaus arkikatedroje skambės vilniečių ir turistų pamėgti ir gausiai lankomi tradiciniai vidudienio rečitaliai. Programose – plati M. K. Čiurlionio kūrinių paletė: studijų Varšuvoje ir Leipcige metais sukurtos kompozicijos, kūriniai, skirti tėvui, Druskininkų bažnyčios vargonininkui Konstantinui Čiurlioniui, kompozitorių, susijusių su Čiurlionio pasauliu ir aplinka, kūryba. XX–XXI a. lietuvių muzikos istorijoje esama kūrėjų, dedikacijomis įamžinusių Čiurlionio atminimą – jų darbai užims ypatingą vietą festivalio programose. Tarp jų – Giedriaus Kuprevičiaus „Preliudas M. K. Čiurlionio atminimui“, Jurgio Kubiliaus Siuita iš dokufikcinės kantatos „Balso žinutės Sofijai“, tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso užsakymu parašytos pjesės: Fausto Latėno „Švytėjimas“, „Žvaigždžių lietus“ ir „Ad libitum“, Vidmanto Bartulio „Mėnulio šviesa“, Vytauto Barkausko „Inspiracija“. Vargonuos Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariai: Tomas Bakučionis, Agnė Caldara (Vokietija), Diana Encienė, Laura Gedgaudaitė-Domarkienė, Indrė Gerikaitė, Evelina Grinevič-Trenkamp, Dailius Kavalevskis, Vilimas Norkūnas, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatai: Mona Hartmann (Austrija), Jurgita Kazakevičiūtė ir Balys Vaitkus.

Vargonai. / Organizatorių nuotr.

Dar viena premjera Lietuvoje – Salomono Jadassohno, dėsčiusio M. K. Čiurlioniui Leipcigo konservatorijoje, Fantazija vargonams g-moll, op. 95 – nuskambės rugpjūčio 31 dieną brolių Markuso ir Pascalio Kaufmannų (Vokietija) koncerte. Leipcigo Šv. Mikalojaus bažnyčios vargonininkas ir kantorius Markusas Kaufmannas į Vilnių sugrįžta jau antrą kartą – 2015 m. jis pelnė tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso diplomą. Pascalis Kaufmannas vargonuoja Drezdeno Dievo Motinos bažnyčioje, vadovauja paties įkurtam simfoniniam orkestrui „Junge Philharmonie Augustusburg“. Siekdami pabrėžti Čiurlionio idėjų giminystę su XIX–XX a. sandūroje Vakarų Europoje aktualia programinės muzikos tradicija, duetas atliks F. Liszto, E. Griego, M. K. Čiurlionio bei jo amžininkų – S. Karg-Elerto ir J. Sibelijaus – kūrinius. Pradžia 16 val.

Rugsėjo 21 dieną, Čiurlionio gimtadienio išvakarėse, prie Vilniaus arkikatedros vargonų pulto sės net penki vargonininkai: Diana Encienė, Jurgita Kazakevičiūtė, Anna Krasuckytė, Eglė Rudokaitė ir Balys Vaitkus. Skambės M. K. Čiurlionio fuga c-moll, Broniaus Kutavičiaus Sonata „Ad patres“ pagal Čiurlionio paveikslų ciklą, tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso repertuaro puošmenos – virtuozinės O. Messiaeno bei P. Ebeno kompozicijos. Programą vainikuos simfoninė poema „Miške“ dviem vargonininkams: pagal 1900–1901 m. Čiurlionio partitūros rankraštį šio kūrinio transkripciją vargonininkų duetui parengė B. Vaitkus. Koncerto pradžia 16 val. Nuo 17.30 val. Arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios už M. K. Čiurlionį.

Festivalį „Vox organi Cathedralis“ finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.