Kauno biudžete trūksta 51 mln. litų, tačiau savivaldybės finansininkai guodžia miestiečius: pernai tuo pačiu metu skylė buvo dar didesnė.

Biudžeto deficitas negąsdina

"Visose savivaldybėse yra finansinių problemų. Dauguma jų nesurenka biudžetų. Stengiamės užbaigti pradėtus darbus, neprisiimame naujų įsipareigojimų, nepradedame naujų projektų", – ramiai situaciją komentavo miesto vadovas Andrius Kupčinskas.

Miesto piniginėje žiojėjanti skylė negąsdina ir Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus. "Jeigu žiūrėsime į skaičius, šiemet biudžeto nevykdymas geresnis. Pernai spalio 1 d. trūko 66 mln. litų", – paguodė A.Laucius.

Paklaustas, ar Kauno savivaldybė yra viena labiausiai prasiskolinusių šalyje, Finansų skyriaus vedėjas buvo nekalbus: "Į Vilnių pasižiūrėkite. Daugiau aš nieko nekomentuosiu."

Kauniečiai krizės nepajus?

A.Kupčinskas įsitikinęs, kad miestiečiai tiesiogiai biudžeto deficito nepajus. "Žinoma, mieste kai kurie darbai nebus padaryti, bet žmonių kišenės dėl to tuščios nebus", – garantavo miesto meras.

Prieš keletą savaičių miesto tarybos nariai priėmė sprendimą dėl biudžeto programų finansavimo. "Svarbiausia, kad miestas nepatirtų nuostolių ir panaudotų tikslines lėšas, specialias dotacijas iš valstybės. Jeigu jų nepanaudosime, turėsime grąžinti. Miesto vadovai, administracija, nelinkę, kad žmonės pajustų biudžeto trūkumą", – tikino A.Laucius.

Jo teigimu, savivaldybė stengsis, kad  kultūros, švietimo, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojai laiku gautų darbo užmokestį, kad laiku būtų išmokėtos pašalpos ir įvairios išmokos. "Mieste yra daug dalykų – gatvės, apšvietimas, šildymas ir kompensacijos už šildymą. Visos šios sritys, kurios tiesiogiai liečia miestiečius, yra akylai stebimos ir globojamos", – dėstė savivaldybės valdininkas.

Savivaldybė pirks mažiau

Finansų skyriaus vedėjas žada, kad taupys ir savivaldybė. "Duotas pavedimas pirkti kuo mažiau prekių ir paslaugų. Kaip ir šeimoje, sąmoningai skaičiuosime ir svarstysime, kas bus, jeigu nepirksime to ar ano. Už kažkokius darbus gal nesumokėsime, kažko nepadarysime, kažkokių prekių nepirksime", – taupymo politiką aiškino A.Laucius.
Miesto valdžia sutartinai tikina, kad dėl ekonominės krizės ir biudžeto deficito nesustos arenos statyba Nemuno saloje. "Krizė ar ne krizė, o nacionalinės svarbos objektas turi būti pastatytas. Tai bus svarbiausias artimiausių dvejų metų projektas", – įsitikinęs Finansų skyriaus vedėjas.

Kad miesto biudžetas bus deficitinis, neabejojama. A.Lauciaus teigimu, sunku prognozuoti, kokio dydžio bus galutinė biudžeto skylė. Reali suma – 30 mln. litų. A.Kupčinskas tikisi, kad metams baigiantis miesto biudžetą ženkliai papildys žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai.

"Tai, kas artimiausiu metu vyks Seime, kardinaliai pakeis ir mūsų, ir kitų savivaldybių, ir visos valstybės biudžeto rodiklius. Susiveržti diržus reikės visiems", – užsiminė A.Laucius.

716 mln. litų – toks buvo planuotas šių metų Kauno biudžetas.