„Vilnius auga, todėl turime investuoti didelius resursus tam, kad eitume koja kojon su augimu – laiku pasirūpintume naujų mokyklų statyba, gatvių remontu, patogiu viešuoju transportu, kita infrastruktūra ir paslaugomis. Visgi realūs poreikiai ir galimybės yra kitokie, negu matome oficialioje statistikoje – tam tikrą iššūkį, bet tuo pačiu metu ir potencialą, sukuria gyventojai, kurie nėra registruoti Vilniuje“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Mero nuomone, šiam klausimui reikia skirti daugiau dėmesio ir atsakingai ieškoti tinkamų sprendimo būdų. Kad neregistruoti gyventojai turi neigiamos įtakos miestui, pritaria ir 82 proc. apklaustų vilniečių, rodo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu „Norstat“ atlikta reprezentatyvi sostinės gyventojų apklausa.
„Kiekviena deklaracija mums yra labai svarbi: tai užtikrina didesnes investicijas į infrastruktūrą, kokybiškesnes paslaugas ir geresnę gyvenimo kokybę sostinės gyventojams. Registruoti gyventojai papildomais resursais suteiktų didžiulę paspirtį miestui. Artimiausiu metu turime priimti rimtus sprendimus, kaip paskatinti žmones tapti vilniečiais ne tik de facto, bet ir de jure“, – komentavo meras.
Vilniečių sumokami mokesčiai prisideda ne tik prie sostinės gerovės – apie trečdalis šių lėšų stiprina ir kitų Lietuvos savivaldybių biudžetus. Vien šiemet daugiau kaip 400 mln. eurų skirta dotacijoms regionams.
Vilniuje – iki 15 proc. „neoficialių“ gyventojų
Šiuo metu Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų. Tačiau čia gyvena daugiau žmonių, nei matyti statistikoje: sostinėje studijuoja per 30 tūkst. studentų, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Vilniuje, o sveikatos priežiūros įstaigose prie šeimos gydytojų yra prisirašę apie 100 tūkst. daugiau žmonių, nei oficialiai skaičiuojama sostinės gyventojų.
„Darome prielaidą, kad Vilniuje gali gyventi 10–15 proc. daugiau gyventojų, negu yra oficialiai tai deklaravusiųjų. Jeigu iš visų šių žmonių Vilniuje registruotųsi 1000 – tai būtų maždaug papildomas 1 mln. į biudžetą, jeigu 10 tūkst. – daugiau nei 10 mln. Aišku, kad potencialas yra didžiulis“, – teigė V. Benkunskas.
Skaičiuojama, kad kiekvienas prisiregistravęs vilnietis į bendrą biudžetą vidutiniškai atneša apie 1145,5 Eur. Tai sąlyginis 2025 metų planinis skaičius – kasmet šis rodiklis kinta.
Vis dėlto, 27 proc. gyventojų apklausoje apklaustų vilniečių net nežino, kad savivaldybių biudžeto dydis priklauso nuo toje savivaldybėje oficialiai gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičiaus. Žinių spragos šiuo klausimu ryškiausios 18–24 m. amžiaus grupėje – 46 proc. nežino GPM ir savivaldybių biudžetų sąsajos.
Paskatos deklaruoti gyvenamąją vietą pasiteisina
87 proc. gyventojų apklausoje dalyvavusių vilniečių sutiko arba labiau sutiko, nei nesutiko, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų motyvuoti deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Apklaustieji geriausia paskata laikytų galimybę susigrąžinti dalį savo sumokamų mokesčių – tokį pasiūlymą teigiamai arba labiau teigiamai vertina 73 proc. Tokia priemonė labiausiai motyvuotų 25–34 m. Vilniuje gyvenančius asmenis – 92 proc. tokią paskatą vertina palankiai.
Kai kuriose savivaldybėse jau yra sprendžiama gyventojų vietos deklaravimo problema. Neringos ir Ukmergės savivaldybės siūlo finansines paskatas deklaruojantiems savo gyvenamąją vietą jų savivaldybėse – Neringos gyventojai gali nemokamai naudotis keltu, taip pat nemoka įvažiavimo rinkliavos, o Ukmergės raj. Savivaldybė moka tikslinę iki 50 proc. asmens metinio pajamų dydžio tikslinę išmoką.
Šios priemonės duoda rezultatų – Neringoje per pastaruosius trejus metus padidėjo gyventojų augimo tempas, o Ukmergės raj. 2022–2024 m. gyventojų skaičius augo 1,3 proc., nors iki tol kasmet mažėjo.
Vilnius taip pat planuoja paskatas naujai savo gyvenamąją vietą deklaruosiantiems gyventojams. Galimus sprendimo variantus svarstys Vilniaus miesto taryba.
(be temos)