Prieš kelerius metus Vilniuje prasidėjusios „Maskvos namų“ – kultūros ir verslo centro – statybos po kelių savaičių turėtų pajudėti iš mirties taško. Prabangų pastatą netoli „Žalgirio“ stadiono renčiančiai statybų bendrovei skolos grąžintos, tolesnis finansavimas garantuotas.

Grąžino skolas ir žarsto pažadus

„Pinigų bus, finansavimas garantuotas, tad “Maskvos namai„ sostinėje duris atverti galėtų metų pabaigoje“, – tokį aukštų svečių iš Maskvos pažadą išgirdo ir Vilniaus merijos atstovai, ir didingą pastatą statančios bendrovės direktorius.

„Maskva įvykdė savo įsipareigojimus, atliko visus mokėjimus. Daug teigiamo požiūrio, entuziazmo. Yra skirtas visas finansavimas“, – „Vilniaus dienai“ patvirtino Aleksandras Makarovas, pastatą statančios bendrovės „Masyvas“ direktorius.

Šešiaaukščio pastato statybos buvo pristabdytos pernai birželį, nes Maskvos vyriausybė per tarpininkus vėlavo sumokėti už atliktus darbus. Dabar atstovai iš Rusijos – kupini entuziazmo. Užsakovų vizija: statinys turi būti užbaigtas iki šių metų pabaigos.

Maskvos „kultūros ir verslo centro“ statybos darbus vykdančios bendrovės direktorius įsitikinęs, kad toks užmojis – realus: „Tik nutirps sniegas, praeis šalčiai ir, jei tik užsakovas panorės, tuoj pradėsime darbus. Greičiausiai – nuo kovo. Gavau patikinimą, kad šitam pastatui pinigai jau paskirti. Kalbame apie viso namo įrengimą.“

Jei darbai vyks taip, kaip planuota, eksploatuoti pastatą, A.Makarovo teigimu, bus galima jau rudens pabaigoje, vėliausiai – gruodį.

A.Makarovas užsiminė, kad Maskvos požiūris į rusų kultūros sklaidą Vilniuje pasikeitė praėjusių metų lapkritį, kai iš posto buvo pašalintas ilgametis Maskvos meras Jurijus Lužkovas.

„Įsivaizduokite, jei jau klausimas (Maskvoje – red. past.) iki mūsų namo (kultūros namų Vilniuje – red. past.) priėjo, tai, manau, kad jų situacija (finansavimo – red. past.) yra labai gera“, – svarstė „Masyvo“ direktorius. Su kokiais asmenimis iš Maskvos buvo vedamos derybos dėl finansavimo, jis neatskleidė. Beje, Maskvos valdžios atstovai ir jų įgalioti asmenys Vilniuje lankėsi dar pernai gruodį.

Maskviečiai aplankė vicemerą

Aukšti svečiai iš Rusijos, tarp kurių ir vienas Maskvos Dūmos narys, visai neseniai aplankė ir Vilniaus miesto valdžios atstovus. Vienas susitikimo dalyvių, Vilniaus vicemeras socialdemokratas Romas Adomavičius, prieš maždaug mėnesį vykusius pokalbius su rusais prisiminė sunkiai: „Atstovai tepasakė, kad jie norėtų baigti statybą ir rūpinasi finansavimu. Nieko naujo neišgirdome.“

Kur kas geriau susitikimą su maskviečiais prisiminė miesto tarybos narė Olga Gorškova: „Iš mūsų pusės buvo priekaištas, kad taip ilgai stato, o juk žadėta kultūros centrą baigti daug anksčiau, tai išgirdome pažadą, kad iki rudens tai bus padaryta.“

R.Adomavičius, iš „Vilniaus dienos“ sužinojęs, kad statybų bendrovei skolos grąžintos ir darbus iš tiesų rengiamasi tęsti, nudžiugo: „Tai viskas labai šaunu, jei projektas pajudės. Reikia tik pagal projektą pastatyti.“

O su Maskvos delegatais bendravusi Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso atstovė miesto taryboje O.Gorškova suabejojo, ar rusai savo pažadus įvykdys: „Aš juk realistė. Juk tiek laiko jau statoma... Vis dėlto manau, kad kuo daugiau kultūros ir verslo centrų, tuo geriau mūsų miestui. “Maskvos namai„ juk nėra skirti vien rusams.“

Tiesa, atstovų iš Maskvos pavardes pašnekovams prisiminti buvo sunku. Apie asmenis, su kuriais tariamasi dėl statybos, kalbėti nelinkęs ir „Maskvos namus“ statančios bendrovės direktorius. Kaip ir apie Maskvos vyriausybės šiam projektui skiriamas sumas – tai komercinė paslaptis.

Simboliška, kad statyti „kultūros ir verslo“ centrus abiejų šalių – Rusijos ir Lietuvos – sostinėse sugalvota dar 2001-aisiais, kai Vilniui vadovavo Artūras Zuokas. Prieš dešimtmetį jis ir Maskvos meras J.Lužkovas pasirašė Vilniaus bei Maskvos bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo planą, jame, be kita ko, buvo numatyti ir „kultūros centrai“. Tačiau „Vilniaus namų“ statybos Maskvoje, nors prabėgo dešimtmetis, taip ir neprasidėjo.

Vizijose – teatras, galerija, klubas

Dienraštis jau rašė, kad „Maskvos namai“, kaip skelbiama oficialiai, būsią kultūros ir informacijos centras su daugiafunkce sale, ekspozicijoms skirtomis galerijomis ir liukso klasės biuro patalpomis. Statinio bendras plotas – daugiau kaip 9 tūkst. kv. m. Pastatas šešių aukštų, trys iš jų – po žeme. Iš jų dviejuose įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, į jas bus galima nusileisti dviem liftais, likusiame požeminiame aukšte – restoranas.

Pastate bus ir teatro salė su 480 žiūrovų vietomis. Cokoliniame pastato aukšte bus įrengtas džiazo klubas ir erdvus baras-restoranas. Pastato fasadą esą puoš piešinys, kuriam bus panaudota Maskvos miesto simbolio Raudonosios aikštės centre stovinčio Vasilijaus Palaimintojo soboro kupolų ir jų formų tapybiška skaidrė. Apie tai „Vilniaus dienai“ yra pasakojęs pastato architektas Alfredas Žalys.

Ranką tiesia ne pirmą kartą

Prieš porą metų, Rusijos ambasadoriui Lietuvoje tarpininkaujant, buvęs Maskvos meras J.Lužkovas siuntė atstovus ir siūlė padėti restauruoti Vilniuje ant Žaliojo tilto stovinčias Stalino laikais pastatytas skulptūras.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovo Viliaus Navicko valdomas miestas po ilgų ginčų tokio pasiūlymo atsisakė, tačiau sukėlė ginčus partijoje – pasigirdo siūlymų skulptūras galiausiai imti ir nugriauti.

Tačiau po karštų tiek intelektualų, tiek valdžios atstovų ginčų paaiškėjo, kad išvežti į Grūto parką stalinistinės ideologijos ikonų vis dar negalima, nes šios laikomos kultūros paveldu.

Rusų tautinė mažuma – gausi

175 tūkst. – tiek Lietuvoje gyvena rusų tautinei mažumai priskiriamų žmonių. Tai antra pagal dydį, po lenkų, šalyje gyvenanti tautinė mažuma.

77 698 – tiek, gyventojų surašymo 2001 m. duomenimis, Vilniaus mieste gyveno rusų tautybės asmenų. Jie sudarė 14 proc. Vilniaus gyventojų.

Šaltinis: Statistikos departamentas