Lietuvos nacionalinis muziejus ieško, kas baigtų Gedimino kalno sutvarkymo projektą

Muziejus pranešė ieškantis projektuotojo, galinčio kaip įmanoma greičiau pakoreguoti projektą ir gauti trūkstamą statybos leidimą. Anot pranešimo, tai leis pradėti darbus siekiant užtikrinti Gedimino kalno stabilumą, kuriam kyla grėsmė esant blogoms oro sąlygoms.

„Ilgalaikis viso kalno stabilumas bus užtikrintas tik pradėjus įgyvendinti rangos darbus pagal galutinio sutvarkymo projektą. Gedimino kalno būklė yra priklausoma nuo oro sąlygų, kurios šiuo metu nėra palankios. Vasario mėnesį stabilizavome įvykusią nuošliaužą, tačiau tokie darbai, nors ir būtini, tėra trumpalaikė priemonė“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Naujas projektuotojas turės atlikti korekcijas iš esmės jau parengtame projekte, o tą padaręs – gauti statybos leidimą. Atsižvelgdamas į Gedimino kalno būklę, muziejus žada dėti visas pastangas, kad šis klausimas būtų sprendžiamas prioriteto tvarka. Numatoma pirkimo vertė – apie 594 tūkst. eurų, pirkimas vyks iki balandžio 11 dienos.

Muziejus praneša, kad naujo projektuotojo ieškomas ankstesniam nesutikus pakoreguoti projekto darbus suklasifikuojant juos į tvarkybos ir statybos, kaip kad buvo nurodyta reguliuojančių institucijų išaiškinime. Sutartis su projektuotoju yra nutraukta, o ginčas sprendžiamas teisme.

Taip pat nurodoma, kad projektavimo procesui įstrigus ir tęsiantis itin lietingiems orams muziejus Gedimino kalno stebėsenai skiria ypatingą dėmesį. Rytiniame šlaite užfiksavus 20 metrų ilgio šlaito įtrūkimą, nedelsiant buvo pradėti prevenciniai šlaito stabilizavimo darbai.

„Jau anksčiau pasiteisinusių laikinųjų priemonių principu įtrūkis bus užpiltas molingu gruntu ir granitine skalda, o pats šlaitas sutvirtintas inkaruota konstrukcinio tinklo sistema. Papildomai bus įrengta paviršinio kritulių vandens nukreipimo nuo įtrūkio vietos sistema. Tokių priemonių veiksmingumą rodo tai, kad tose vietose, kur jos pritaikytos dar 2017 metų pabaigoje, nuošliaužų grėsmė nėra fiksuojama“, – sako V. Petrokas.

Anot jo, kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tikimasi, kad taikomos laikinos stabilizavimo priemonės bus veiksmingos ir pokyčių kalne neįvyks, tačiau naujų įtrūkių ir nuošliaužų galimybė neatmetama.

Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Pastaruoju metu esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai strigo dėl muziejaus ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ – įmonė ir valstybinės institucijos nesutaria, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų. Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį.