Ste­po­no Dariaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą 75-ojo ju­bi­lie­jaus pro­ga at­sklei­džia­mos is­to­ri­nės pa­slap­tys.

Avia­ci­jos mu­zie­jaus di­džio­jo­je sa­lė­je, ša­lia And­riaus Druč­kaus so­viet­me­čiu iš­sau­go­tų ir mu­zie­jui pa­do­va­no­tų S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no ąžuo­li­nių kars­tų (juo­se la­kū­nai bu­vo par­skrai­din­ti po ka­tast­ro­fos), da­bar sto­vi ir du tar­pu­sa­vy­je su­jung­ti ce­men­ti­niai kry­žiai, kaž­ka­da vai­ni­ka­vę le­gen­di­nių la­kū­nų mau­zo­lie­jų Se­no­sio­se mies­to ka­pi­nė­se (Ra­my­bės par­ke). Kry­žius iki šių die­nų iš­sau­go­jo kau­nie­tis Jo­nas An­če­re­vi­čius.

So­viet­me­čiu šio­se ka­pi­nė­se prie le­gen­di­nių la­kū­nų mau­zo­lie­jaus ir pa­mink­lo „Žu­vu­siems už Lie­tu­vos lais­vę" per Vė­li­nes vyk­da­vo mi­tin­gai prieš re­ži­mą.

Val­džios įsa­ky­mu vie­ną nak­tį šie pa­mink­lai bu­vo su­sprog­din­ti. Kar­tu su­nai­kin­tas ir pa­mink­las Ne­ži­no­mam ka­rei­viui Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus so­de­ly­je.

„Pa­mink­lų nuo­lau­žos nak­tį bu­vo at­vež­tos į žy­dų ka­pi­nes Rad­vi­lė­nų plen­te. Gy­ve­nau ne­to­li ka­pi­nių, ma­no ga­ra­žas bu­vo vi­sai ša­lia jų, tai su­ge­bė­jau į jį par­si­tem­ti ir už­kas­ti su­sprog­din­tą la­kū­nų mau­zo­lie­jaus kry­žių. Ki­tų pa­mink­lų da­lių ne­pa­jė­giau net pa­ju­din­ti. Vė­liau šios nuo­lau­žos bu­vo pa­lai­do­tos to­se pa­čio­se ka­pi­nė­se. Iki šiol iš­li­kęs kau­bu­rys žy­mi jų už­ka­si­mo vie­tą", - at­sklei­dė dar vie­ną su S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no at­mi­ni­mo iš­sau­go­ji­mu su­si­ju­sią pa­slap­tį J.An­če­re­vi­čius.

Lie­tu­vos pa­štas iš­lei­do į apy­var­tą pa­što ženk­lą „S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­džiui - 75". Šio pa­što ženk­lo au­to­rius - Hen­ri­kas Rat­ke­vi­čius.

Avia­ci­jos mu­zie­ju­je va­kar įvy­ko Jo­no Če­po ir Sta­sio Dar­gio do­ku­men­ti­nio fil­mo „Li­tua­ni­cos" did­vy­riai - am­ži­nai gy­vi" prem­je­ra. Fil­me pa­nau­do­ta Mu­zi­kos ir ki­no, Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­juo­se sau­go­ma me­džia­ga: pa­sku­ti­nis Ste­po­no Da­riaus JAV re­por­te­riams ang­liš­kai duo­tas in­ter­viu, la­kū­nų su­ti­ki­mas Alek­so­to oro uos­te ir lai­do­tu­vės. Pir­mą kar­tą ro­do­ma ir fil­muo­ta ant­ro­jo la­kū­nų kū­nų ty­ri­nė­ji­mo Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­te 1964 m. me­džia­ga. Fil­mas pri­sod­rin­tas gau­sių liu­di­nin­kų pri­si­mi­ni­mų.

Stul­bi­namas skry­džio tiks­lu­mas

Ži­no­miau­si ša­lies la­kū­nai Ste­po­nas Da­rius ir Sta­sys Gi­rė­nas anks­ty­vą 1933 m. lie­pos 15-osios ry­tą pa­ki­lo iš Niu­jor­ko skry­džiui be nu­tū­pi­mo į Kau­ną. Ne­pa­lan­kiu oru įvei­kę 6511 km be nu­si­lei­di­mo (anuo­met tai bu­vo ant­ras re­zul­ta­tas pa­sau­ly­je!) ir ne­tu­rė­da­mi net ra­di­jo ry­šio, lie­tu­viai skri­do pa­si­rink­tu marš­ru­tu tiks­liau nei ki­tų ša­lių pi­lo­tai, tu­rė­ję mo­der­nias na­vi­ga­ci­jos prie­mo­nes.