Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto profesoriai nusprendė nebetylėti: "Kauno energijos" siūlymas įrengti naujus skaitiklius yra nepagrįstas ir kelia abejonių dėl šio sandorio skaidrumo.

Pabodo girdėti netiesą

Kauno technologijos universiteto (KTU) Metrologijos instituto direktorius profesorius Rimvydas Povilas Žilinskas pastaruoju metu itin atidžiai sekė diskusijas viešojoje erdvėje dėl karšto vandens tiekėjo ir naujųjų skaitiklių, kuriuos energetikai yra pasiryžę įrengti vartotojų butuose.

"Man kaip metrologui susidarė įspūdis, kad kažkas kažko nesupranta arba sąmoningai bando klaidinti visuomenę, – R.P.Žilinskas įsitikinęs, kad mokslininkai privalo pasidalyti informacija su gyventojais ir todėl pasiryžo netylėti. – "Kauno energijos" vadovai kalba netiesą."

Profesorius su kolegomis iš Metrologijos instituto nusprendė išsiaiškinti, kaip "Kauno energija" apskaičiavo vadinamąjį skaitiklio mokestį, kurį mokėtų visi centralizuotai tiekiamo karšto vandens vartotojai. Be to, profesorius pasidomėjo, kokių šiuo metu rinkoje yra skaitiklių su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ir kiek jie kainuoja.

Jam nesuprantama, kodėl gyventojams brukami kone brangiausi skaitikliai, o ne kurie nors kiti, įrašyti į Matavimo priemonių registrą.

Siūlo neteisėtus skaitiklius

Metrologijos įstatyme, kurio rengėjų darbo grupės vadovu buvo būtent R.P.Žilinskas, numatyta, kad galima naudoti tik patikrintus ir įteisintus skaitiklius. Šio įstatymo 15 straipsnyje sakoma, kad nustatant energijos paslaugų kiekį taikomas teisinis reguliavimas. Taigi ne bet kokios priemonės gali būti naudojamos apskaičiuojant gyventojų suvartotą karštą vandenį.

"Kauno energija" svarsto galimybę daugiabučiuose įrengti karšto vandens skaitiklius WFH su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, kuriuos Lietuvoje gamina vienintelė bendrovė "Axis Industries". Esą jeigu būtų pasirinkti šie skaitikliai, duomenys apie suvartotą karštą vandenį tiekėjui būtų perduodami radijo kanalais ir neliktų galimybės deklaruoti neteisingus rodmenis.

Ar patikimi šie skaitikliai ir ar jie perduotų tikslius duomenis? Profesorius R.P.Žilinskas abejoja.

"Radijo kanalo, kuriuo būtų perduodami skaitiklių duomenys, tyrimai nebuvo atlikti, todėl jie būtų naudojami neteisėtai", – konstatuoja mokslininkas. Šie skaitikliai, anot jo, priklauso tai pačiai klasei kaip ir daugelis kitų, esančių rinkoje, tačiau šių skaitiklių darbo režimas neįteisintas.

Profesoriaus teiginius patvirtina ir Valstybinė Metrologijos tarnyba. Jos direktorius Ignas Stankovičius universitetui pranešė, kad tvirtinant elektroninio karšto vandens skaitiklio WFH tipą, radijo kanalo tyrimai nebuvo atlikti.

Galimybė vogti nedingtų

"Kauno energijos" vadovai skundžiasi, kad 30 proc. suvartoto karšto vandens Kaune yra nedeklaruojama ir už jį neatsiskaitoma. Esą sumontavus naujus skaitiklius problemos neliktų – gyventojai už vandenį mokėtų tiek, kiek jo suvartotų.

Profesorius R.P.Žilinskas atkreipia dėmesį, kad radijo signalai gali būti slopinami ir iškraipomi. Pavyzdžiui, įtaisius skaitiklį po vonia, jis rodytų netikslius duomenis. Žinomi ir kiti būdai, kaip slopinti radijo signalą.

Mokslininkas abejoja, ar ryšio kanalais pavyktų surinkti duomenis apie suvartotą karštą vandenį iš visų Kauno daugiabučių. Priežastis paprasta – per dideli atstumai tarp duomenų siuntėjų ir gavėjo.

"Gal jie siųs darbuotojus, kurie vaikščios aplink namą su specialiais prietaisais ir taip bandys surinkti duomenis, bet ir toks variantas nėra geras", – konstatuoja R.P.Žilinskas.

Metrologo neįtikino "Kauno energijos" vadovų pateikta informacija, esą apskaitos kontrolei prireiks papildomai 400 žmonių. Vakarų Europoje naudojami statistinės kontrolės metodai, kurie galėtų būti įdiegti ir pas mus.

Senieji yra patikimi

KTU mokslininkus stebina "Kauno energijos" vadovų pareiškimas esą 90 proc. visų karšto vandens skaitiklių rodo netikslius duomenis.

"Mano žiniomis, tai yra netiesa", – sakė R.P.Žilinskas ir pridūrė, kad, metrologų duomenimis, netinkami naudoti yra vos 0,9 proc. visų skaitiklių. Per pastaruosius ketverius metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos metrologijos centrai patikrino 22 tūkst. karšto vandens skaitiklių. Paaiškėjo, kad didžioji jų dalis, nors ir naudojami daugiau kaip dešimt metų, rodo tikslius duomenis. Esą šie skaitikliai ir toliau gali būti naudojami, tik reikia atlikti profilaktiką ir patikrą.

KTU Metrologijos instituto Matavimų technologijų skyriaus vadovas, daugelio inovacijų autorius profesorius Vygantas Augutis primena, kad yra sukurta efektyvi instaliuotų skaitiklių kontrolės įranga. Anot jo, "Kauno energija" galėtų įsigyti specialų prietaisą ir patikrinti visus daugiabučiuose esančius skaitiklius, jeigu jie kelia abejonių.

"Nieko naujo, taip daro "Kauno vandenys": profilaktiškai patikrina vartotojų skaitiklius ir keičia tik tuos, kurie nebetinkami naudoti", – atkreipia dėmesį V.Augutis.

Kas dalysis 30 mln. litų?

Specialistai tvirtina, kad "Kauno energijos" nustatytas preliminarus skaitiklių priežiūros mokestis 9,04 lito yra nepagrįstai didelis. Jie skaičiuoja, kad net vienu metu visuose butuose pakeitus karšto vandens skaitiklius, šis mokestis su PVM ir dar priskaičiavus "Kauno energijai" pelno, neturėtų būti didesnis kaip 4 litai.

Naujas vokiškas skaitiklis "Kauno vandenų" parduotuvėje kainuoja 76 litus. Skaitiklio pastatymas atsieitų 47,59 lito, o patikra – 14,98 lito. Vadinasi, išlaidos per ketverius metus sudarytų 138 litus. Išskaidžius šį mokestį į lygias dalis, gauname 2,89 lito per mėnesį.

"Kaip "Kauno energija" gauna 9 litų mokestį? WFH skaitiklių kaina tiksliai nėra žinoma. Kalbama, kad toks skaitiklis kainuotų 300–500 litų, bet ar ši kaina pagrįsta?" – samprotauja R.P.Žilinskas.

Jis atkreipia dėmesį į bendrą sumą: jeigu visiems 100 tūkst. abonentų būtų sumontuoti WFH ar panašūs skaitikliai, sandėrio suma viršytų 30 mln. litų.

"Kas gali paneigti, kad nuo šios sumos kažkam nenubyrės solidi sumelė? Turint omenyje, kaip intensyviai vyksta skaitiklių propagavimas, nesusimąstant dėl jų teisėtumo, kyla abejonių dėl skaidrumo", – kalbėjo profesorius.

Jis abejoja, ar pagrįstai "Kauno energija" žada rinkti naująjį mokestį ir siūlo visuomenei ginti savo interesą teismuose, jeigu miesto vadovai tuo nepasirūpins.

"Jeigu bendrovė nori būti moderni, tegul investuoja savo lėšas įrangai gerinti, bet neperkelia skaitiklių kainos ant vartotojų pečių", – pabrėžė R.P.Žilinskas.

Komentarai

Bendrovės "Kauno energija" vykdomasis direktorius dr. Stanislovas Karčiauskas:

Esame paprašę Valstybinės metrologijos tarnybos pateikti rekomendacijas dėl karšto vandens skaitiklių. Kol kas išvadų neturime. Kai gausime, priimsime sprendimą, kokius apskaitos prietaisus naudoti. Skaitiklių galiojimo laikas yra skirtingas. Žvelgiant į ateitį, reikia įvertinti ir šią aplinkybę. Apie tai, kurie skaitikliai rodo tiksliai ir kurie jau netinkami naudoti, informaciją gali pateikti Metrologijos inspekcija. Mes žinome tik tiek, kad daugiau kaip 90 proc. skaitiklių patikros galiojimo laikas yra pasibaigęs.

Vadinasi, nežinoma, ar šie skaitikliai rodo tikslius duomenis. Kodėl negalime sumontuoti vokiškų skaitiklių po 76 litus? Jeigu tokius įsigytume, tai kaip užtikrintume duomenų paėmimą kiekvieną mėnesį atitinkamu laiku, kad galima būtų sudaryti namo šilumos balansą apskaičiuojant mokesčius? Neatmetame galimybės pirkti tokius skaitiklius, bet manome, kad neįmanoma su tokiais dirbti. Profesoriaus R.P.Žilinsko nuomonės apie radijo signalus komentuoti negaliu. Jeigu jis žino, kad skaitikliai su nuotoliniu duomenų nuskaitymu yra nepatikimi, tegul oficialiai pareiškia savo nuomonę ir mes bei atitinkamos institucijos į ją atsižvelgsime.

Tačiau Vilniuje yra 200 namų, kuriuose įrengti būtent tokie apskaitos prietaisai. Profesorius R.P.Žilinskas galėtų pasidomėti, kaip ten vyksta apskaita. Negaliu pasakyti, kada bus apsispręsta dėl naujojo skaitiklio mokesčio dydžio. Sprendimą turi priimti Kauno miesto taryba. O dėl karšto vandens tiekėjo kauniečiai apsispręsti neskuba. Mūsų žiniomis, susirinkimai ir gyventojų apklausos tebesitęsia. Lauksime sprendimo iki gegužės 1 d., bet vartotojas turi teisę apsispręsti ir vėliau. Kada pateiks sprendimą, tada jį ir priimsime. Negalime priversti apsispręsti greičiau.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas:

Gavome Vyriausybės atstovo reikalavimą šį mėnesį svarstyti naujojo skaitiklio klausimą, todėl sprendimą dėl naujojo mokesčio priimsime balandžio 29 d. vyksiančiame tarybos posėdyje. Kelis kartus neįtraukiau šio klausimo į darbotvarkę, nes laikiausi nuomonės, kad siūlomas mokestis yra nepagrįstai didelis.

Laukiame naujų paskaičiavimų iš "Kauno energijos". Esu ne kartą užsiminęs bendrovės valdybos nariams, kad 9 litų per mėnesį mokestis yra nepagrįstai didelis. Čia kaip su mobiliuoju telefonu: galima turėti paprastą ir galima turėti įmantrų, su papildomomis funkcijomis, kurios nėra būtinos. Tikiuosi, kad "Kauno energijos" vadovai atsižvelgs į mano pastabas ir dabar pateiks gerokai mažesnį mokestį. Esu ne kartą kaltintas šio mokesčio protegavimu, tačiau laikas viską sudėlios į vietas. Gerai, kad profesoriai analizuoja situaciją. Ne tik jie, bet ir energetikos ministras stebisi, kodėl "Kauno energija" nustatė tokias dideles kainas.

Mane irgi stebina faktas, kad kituose miestuose šis mokestis yra gerokai mažesnis. Kažkaip kituose miestuose energetikai sugebėjo nustatyti 4 litų nesiekiantį mokestį, o pas mus jis – net 9 litai. Matyt, kažkas suinteresuotas, kad būtų patvirtinta tokia kaina. Man kelia įtarimų kai kurie savivaldybės ir "Kauno energijos" darbuotojai. Neturėdamas pagrįstų duomenų, negaliu kažko apkaltinti, bet tokią kainą pasiūlyti neapsvarsčius yra nenormalu. Jeigu kažkas galvoja, kad iš to pasipelnys, tai galiu pasakyti, kad taip nebus.