A. Kaušpėdas ragina nesibaiminti Sluškų rūmų pardavimo – miestas turi būti gyvas

Tačiau kartu jis pabrėžia, kad svarbu išlaikyti jų vertę, saugoti, nes tiek, kiek paveldėjome, tiek architektūrinio paveldo jau ir turėsime. Tuo metu „Ober-Haus“ komercinio NT vyresnysis konsultantas Darius Tumas teigia, kad nors dalis akademijos pastatų apleisti - parduoti juos neturėtų kilti problemų.

Neseniai paskelbta, kad bus bandoma parduoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) patikėjimo teise priklausančius pastatus T. Kosciuškos g., Gedimino pr., Pamėnkalnio g., kurie skaičiuoja per šimtą metų.

T. Kosciuškos g. 10 esantis pastatas - tai XVII a. pabaigoje statyti Sluškų rūmai. Rūmai matę daug: po Dominyko Sluškos mirties 1713 m. atitekę jo kreditoriams, rūmai vėliau buvo pritaikyti bajorų vaikų kolegijai, spaustuvei, naudoti kaip sukilėlių štabas, paversti nuomojamu gyvenamuoju namu, alaus darykla, lentpjūve, kareivinėmis, katorgos kalėjimu, politinių kalinių kalėjimu, karo belaisvių stovykla, politechnikos mokykla. Ir galiausiai 2002 m. juose įsikūrė LMTA. Pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip regioninis valstybės saugomas objektas.

Pastatas Gedimino pr. 39 įtrauktas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.

LMTA bendrabutis Giedraičių g. 57 ir pastatas Vilniaus g. 6 - nesaugomi sovietinės statybos reliktai.

Kai LMTA pati kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM), prašydama sprendimo parduoti jai patikėjimo teise priklausantį, bet jau per daug nusidėvėjusį nekilnojamąjį turtą (NT), jo rinkos vertė nustatyta 16 mln. 161 tūkst. 500 eurų.

Vilniaus centre tokių pavyzdžių, kai buvo sėkmingai parduoti seni apleisti pastatai, yra ne vienas, sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ komercinio NT vyresnysis konsultantas Darius Tumas.

Ekspertas kaip pavyzdį paminėjo XVIII a. Šv. Jokūbo ligoninės kompleksą šalia Lukiškių aikštės, kuris įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Vystytojas čia planuoja įkurti viešbučių ir biurų kompleksą, kurį tikimasi baigti 2020 m. viduryje. Numatomų investicijų apimtis - 45 mln. eurų.

Dar vienas pavyzdys - parduota Žygimantų g. ligoninė, kurios teritorijoje vystytojas planuoja komercinį ir gyvenamąjį kompleksą. Tiesa, čia darbus stabdo ne tik archeologiniai kasinėjimai, bet ir anksčiau patvirtintame detaliajame plane numatytos galimybės griauti daugelį nevertingų statinių, keisti jų išsidėstymą, susikirtimas su Kultūros paveldo departamento Senamiesčio tvarkymo plano projektu.

„Nesu susipažinęs su projektu, dėl to negaliu įvertinti, ar už minėtus akademijos pastatus norima kaina adekvati. Tačiau bet kuriuo atveju nematau priežasčių, kodėl nebūtų įmanoma parduoti akademijai priklausančių pastatų. Jų lokacijos yra patrauklios. Tokius pastatus paprastai norima perdaryti komercinei veiklai“, - komentavo D. Tumas.

Architekto A. Kaušpėdo nuomone, nereikėtų bijoti, kad Senamiestį per daug pakeis nauji arba moderniai atnaujinami pastatai. Vis dėlto, pasak architekto, svarbu išlaikyti vienovę su aplinka.

„Nieko blogo, jeigu ir Senamiestyje atsiras modernių pastatų. Bet jie turi išaugti iš konteksto, prisitaikyti, papildyti. Turime tais naujais pastatais didžiuotis, jie turi rodyti naują Lietuvą, naujas mūsų galimybes. Senamiestis - brangi vieta, tad turi iškilti labai kokybiški pastatai“, - įsitikinęs A. Kaušpėdas.

Anot jo, derinant projektus svarbu neskubėti, tartis su visuomene, kuri pastaruoju metu būna labai aktyvi svarstymuose. Tačiau pozicija, kai „niekas negalima“, yra pražūtinga, mano A. Kaušpėdas.

„Turi būti taisyklės, bet tai neturi būti draudimai, kaip iš esmės norima siūlant daug prieštaravimų sukėlusį Senamiesčio tvarkymo planą. Reikia, kad miestas būtų gyvas“, - sakė jis.

Architekto teigimu, reikia vertinti, kad paveldas yra didžiulis tautos turtas, kurio daugiau nebepasidarys, - tiek, kiek mus pasiekė iš senųjų laikų, tiek ir turėsime.

„Negalime prarasti tų pastatų autentiškumo. Turime kaip galima labiau juos saugoti. Bet turime juos ir aktualizuoti - jie turi dirbti visuomenei. Negali būti, kad viskas, kas paveldas, - tai muziejus. Kaip gerai visuomenei tarnauja Kotrynos bažnyčia, kiek ten puikių koncertų vyksta. Tokių pavyzdžių yra ir Vilniuje, ir Kaune. Taip pat ir senieji dvarai turi būti grąžinami į gyvenimą“, - komentavo architektas.

ELTA primena, kad Vyriausybė yra pritarusi ŠMM siūlymui LMTA iškelti iš nusenusių patalpų Vilniaus centre ir koncentruoti Olandų g. 21, kur planuojama pastatyti modernų studijų miestelį. Pagrindinio LMTA pastato Gedimino pr. 42 neatsisakoma.