Kauno pasididžiavimo oazė apauga kerpėmis

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis išgyvena egzistencijos krizę, kurią gilina skylėta savivaldybės kišenė ir įvairių institucijų, visuomenės abejingumas. Iš unikalios Kauno erdvės dėl akivaizdaus aplaidumo pamažu traukiasi iškilmingumas.

Pribloškiantis cinizmas

Kai atsipeikėjęs nuo pamatyto vaizdo kaunietis dairėsi policininko, muziejaus sodelyje ant Amžinosios ugnies aukuro jaunuoliai jau buvo baigę čirškinti dešreles ir patraukė V.Putvinskio gatvės link.

Panašų cinizmą prie žuvusio už Tėvynę nežinomo kareivio kapo kone kasdien demonstruoja riedutininkai, skraidydami ant Knygnešių sienelės postamento, jį niokodami ir taip niekindami šį lietuvybės puoselėtojams pastatytą paminklą.

Čia pat, prie Knygnešių sienelės, stovintys suoliukai bet kuriuo paros metu tampa saugia vieta geiduliams tenkinti. O ką jau kalbėti apie cigaretės prisidegimą nuo amžinosios ugnies ir rūkymą visoje sodelio teritorijoje.

„Toks moralinis visuomenės nuosmukis ir valdžios abejingas požiūris į mūsų valstybės istorijos niekintojus – ženklas, kad sunkiai sergame“, – tarstelėjo vidurdienį Karo muziejaus sodelyje sutikta garbaus amžiaus kaunietė, pagaliuku krapštydama iš amžinosios ugnies aukuro nuo kaitros pajuodusius vyšnių kauliukus.

Atkūrimo planai – didingi

Kai 1988 m. prasidėjus atgimimo judėjimui Kaunas sukruto pertvarkyti muziejaus sodelį, pirmasis šį uždavinį ėmėsi spręsti architektas Algimantas Sprindys. Jis parengė buvusios Lietuvos valstybės kūrėjų alėjos atkūrimo architektūrinę projekto dalį.

Netrukus iškilo daugybė klausimų: kur ir ką visoje muziejaus teritorijoje statyti, kaip ją tvarkyti. Tad savivaldybė paskelbė tokio projekto konkursą, kurį 1992 m. laimėjo architektas dr. Liucijus Dringelis.

Pagal šį projektą 1994 m., minint lietuviškosios spaudos atgavimo 90 metų sukaktį, buvo pastatyta prieškariu sukurta Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla“ (anksčiau ji buvo žinoma kaip „Vargo mokykla“), kuri buvo įkomponuota tarp Bernardo Bučo „Sėjėjo“ ir Juozo Zikaro „Knygnešio“ skulptūrų.

1997 m. birželio 7-ąją buvo atidengta Knygnešių sienelė, taip beveik užbaigiant įrengti pasaulyje analogų neturintį Knygnešių kiemelį.

Vis dėlto iki šių dienų šiame kiemelyje ne tik neįgyvendinta tai, kas buvo numatyta beveik prieš 20 metų, bet ir baigiama nugyventi tai, kas įrengta.

Reikės dar 20 metų?

Dr. L.Dringelis su savo bendraminčiu ir talkininku Evaldu Ramanausku savo jėgomis įgyvendino dalį plane numatytų darbų – pavyzdžiui, sutvarkė teritoriją su koplytstulpiais už Nežinomo kareivio kapo su amžinąja ugnimi. Savivaldybė iki šiol neatliko kitų Knygnešių kiemelio tvarkymo darbų, todėl vis dar apleistos kiemelio sienos, neparyškintos pavardės Knygnešių sienelėje, neapželdintos plane numatytos vietos.

Lietuvos valstybės kūrėjų alėjoje negenimi medžiai, uždengiantys „Laisvės“ paminklą, neatkurta metalinė tvorelė iš Vienybės aikštės pusės.

Nepasodinta gyvatvorė prie K.Donelaičio gatvės ir Vienybės aikštės – ji atskirtų iškilmingą ir kartu unikalią sodelio erdvę nuo gatvės ir aikštės triukšmo.

Nepabaigta grįsti aikštės dalis prie Karo muziejaus. Telikęs tik fragmentas iš muziejaus įkūrėjo generolo Vlado Nagevičiaus laikais žydėjusio rožyno.

Rezultatų teks palaukti

Anot miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, biudžete iš tiesų nėra lėšų čia minimam projektui realizuoti, bet pašnekovas pritarė skaitytojų nuomonei, kad sodelyje reikia daugiau tvarkos, pagarbos valstybės istorijai, rimties. Tai esą galėtų būti pasiekta įrengus vaizdo stebėjimo kameros, dažniau čia lankantis policininkams, viešosios tvarkos patruliama, šauliams, Brig. gen. S.Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos kursantams.

Kauno miesto savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotojas Bronislovas Varnas neslėpė, kad preliminariame vaizdo stebėjimo kamerų įregimo vietų sąraše Karo muziejaus sodelio nėra.

Savivaldybės Viešosios tvarkos tarnyba dar tikslins minėtą sąrašą ir siūlys miesto tarybai priimti galutinį sprendimą. Manoma, kad būtina, be esamų beveik 60-ies vaizdo stebėjimo kamerų, veikiančių mieste, įrengti dar maždaug 40 – tai užtikrintų didesnį piliečių saugumą ir tvarką viešose miesto erdvėse.

Viešosios tvarkos tarnybos mieste vadovas Rimas Sidaras patikino, kad nuo šiol tarnybos ekipažai dažniau lankysis muziejaus sodelyje.