Dėl elgetiškų energetinių Lietuvos išteklių ir priklausomybės nuo dujų šildymo kainos tapo kone žudikiškos. Bet Kauno energetikai bando raminti: kainų jungą įmanoma palengvinti.
Veržiasi šildyti Kauno
Pačiomis šalčiausiomis žiemomis Kaunui šildyti reikia maždaug 500 megavatų šilumos energijos. Beveik visa būtina šiluma pagaminama iš nuolat brangstančių dujų.
Pastaruoju metu energetikai vis garsiau kalba apie pasirengimą sunaikinti dujų monopolį ir pereiti prie kogeneracinių jėgainių eksploatavimo ir prie biokuro, kuris gaminamas iš vietinių resursų.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Nesteckio teigimu, šilumos tiekimo tinklų infrastruktūrą Kaune valdanti savivaldybės įmonė „Kauno energija“ jau sulaukė dešimt pareiškimų iš bendrovių, kurios pageidauja statyti biokuro jėgaines ir prašo leidimų prisijungti prie šilumos tiekimo tinklų infrastruktūros.
Skaičiuojama, kad biokuro jėgaines ketinančios įrengti bendrovės maždaug per trejus ateinančius metus bus pajėgios pagaminti apie 300 megavatų šilumos energijos, o tai maždaug atitinka Kauno poreikių vidurkį.
Nori atpiginti ketvirtadaliu
Bene įspūdingiausi užmojai – Kauno termofikacijos elektrinėje (KTE). Šios įmonės generalinis direktorius Antanas Pranculis užtikrintai tvirtina, kad ketvirtadaliu pigesne šiluma nemenką dalį jos vartotojų Kaune galėtų aprūpinti jau per 2014–2015 m. šildymo sezoną.
Spartinti KTE planus verčia dramatiška situacija rinkoje: pasak A.Pranculio, šilumos kainos žmonėms tampa sunkiai įkandamos.
„Tokios situacijos priežastys priklauso ne nuo mūsų, šilumos gamintojų, bet nuo energijos resursų tiekėjų. Šiuo atveju “Gazprom„. Rytų monopolis verčia ieškoti alternatyvų, todėl pradėjome rengtis biokurą naudojančių technologijų pritaikymui. Jei nebus trukdymų iš Kauno valdžios pusės, 2014 m. būtume pajėgūs patiekti Kaunui pastebimai pigesnės šilumos“, – sakė KTE vadovas.
Vėlavimo kaina – didelė
Pasak A.Pranculio, KTE tikslas – kuo greičiau pradėti naudoti biokurą. Ši užduotis įgyvendinama per realiai numatytą laiką – reikia pertvarkyti vieną dujų katilą.
„Jei vyktų sklandus ir geranoriškas bendradarbiavimas su Kauno valdžia, jau 2014–2015 m. galėtume paleisti naują katilą, kuris gamintų maždaug pusę miestui reikalingos šilumos. Kiek žinome, 2016 m. pajėgią biokuro jėgainę ketina paleisti bendrovė “Fortum Heat Lietuva„, todėl tikėtina, kad tuo laikotarpiu visas Kaunas gali turėti galimybę naudoti pigesnę šilumą“, – prognozavo A.Pranculis.
KTE specialistų skaičiavimais, kiekvieni uždelsti metai šilumos vartotojams kainuotų apie 40 mln. litų – tikimasi, kad tokią sumą per vieną šildymo sezoną būtų galima sutaupyti KTE pradėjus naudoti biokurą deginančias technologijas.
Išnaudos žlugusias gamyklas
Biokurą naudojančių smulkių jėgainių tinklą planuoja įrengti savivaldybės įmonė „Kauno energija“.
Nedidelio galingumo katilines ketinama statyti buvusių gamyklų „Šilkas“, Inkaras„ teritorijose, taip pat “Pergalės" įmonėje. Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė, kad paraiškos dėl minėtose vietose planuojamų nedidelio pajėgumo jėgainių jau įteiktos Lietuvos verslo paramos agentūrai.
Pats reikšmingiausias „Kauno energijos“ sumanymas – šiuolaikinės jėgainės įkūrimas Petrašiūnų elektrinės teritorijoje.
Kas realiai padaryta vykdant šį planą? Kauno savivaldybės administracijos direktorius A.Nesteckis pasakojo, kad Petrašiūnų kogeneracinės elektrinės statybos projektui įgyvendinti sudaryta darbo grupė, kuri, anot A.Nesteckio, parengė sprendimams priimti reikiamą dokumentaciją.
Planuojamas Petrašiūnų jėgainės galingumas – 45–50 megavatų. Tikimasi, kad ją pavyks pastatyti per trejus metus.
Nesnaudžia ir „Senukai“
Pasistūmėjusiu projektu gali pasigirti bendrovė „Senukai“.
Šios bendrovės įsteigta įmonė „Green Energy Company“ Elektrėnų gatvėje planuoja statyti 20 megavatų galios biokuro jėgainę. Tokius planus aktyviai remia Kauno miesto valdžia.
„Žaliosios bangos principu suderinome jiems detalųjį planą, užstatymo tankį, “Kauno energija„ išdavė prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas“, – „Kauno dienai“ sakė meras A.Kupčinskas.
Tikimasi, kad „Senukai“ biokuro katilą įrengs jau ateinantį rugsėjį.
Ambicingų planų prisidėti prie Kauno šildymo turi ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi bendrovė „Fortum Heat Lietuva“.
Naudos ir durpes
„Nagrinėjame naujos kogeneracinės jėgainės statybos galimybes Kauno LEZ. Bendras planuojamos jėgainės našumas – apie 160–200 megavatų, iš kurių apie 50 megavatų sudarytų elektros energija ir apie 110 megavatų – šiluminė energija“, – informavo „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta.
Penkis hektarus LEZ teritorijoje išsinuomojusi „Fortum Heat Lietuva“, rengdamasi įgyvendinti projektą, jau atliko galimybių apsirūpinti kuru studiją, kurioje įvertinamos sąlygos naudoti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius: biomasę, durpes, energetinę vertę turinčias atliekas.
Pasak J.Žutos, numatomas projekto įgyvendinimo laikas – 2016 m. Preliminarios investicijos – apie 200 mln. eurų. Tikimasi, kad projektas atsipirks maždaug per dešimtmetį.
Nesutarimai dėl investicijų
Kai kurie energetikai neslepia, kad šilumos ūkio spartaus atnaujinimo planus klampina politiniai žaidimai ir spekuliatyvus naudojimasis konkurencijos sąvoka.
Pavyzdžiui, KTE ir Kauno valdžios bendradarbiavimą komplikuoja nesutarimai dėl investicijų, ir tai trukdo KTE įgyvendinti planus.
„Siekiame pasirašyti susitarimo dėl investicijų pakeitimą. Pasirašyti iki šiol nepavyksta, nes nuogąstaujama, kad tas susitarimas gali būti neįvykdytas. Išeitų, mus bandoma kaltinti tuo, ko nėra. Politizuoti šildymo klausimus labai neišmintinga – kenčia vartotojai, situacija dirbtinai komplikuojama, niekais paverčiami svarbūs planai“, – pastabėjo A.Pranculis.
Meras A.Kupčinskas tikino, kad Kauno valdžia nėra nusistačiusi prieš KTE planus.
„Nuogąstavimai dėl neįvykdytų KTE investicijų nėra kažkokia subjektyvi politinė nuomonė, bet faktas. Mūsų siekis yra toks, kad jie neužimtų monopolinės situacijos – norime sukurti konkurencinę aplinką“, – sakė meras.
Mokosi iš danų
Anot KTE vadovo A.Pranculio, puiku, kad kaip sovietinis automobilis braškantis ir neekonomiškai degalus naudojantis Kauno šilumos ūkis atsidūrė jį atnaujinti pasišovusių investuotojų akiratyje.
Šio energetiko pastebėjimu, nerimą kelia tai, kad prasidėjusios varžybos dėl erdvės Kauno energetikos ūkyje gali tapti vartotojams brangiai kainuojančiu chaosu.
„Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta konkurencija yra ne tik neišvengiama, bet ir būtina. Tačiau nereikia užmiršti, kad daug šilumos gamintojų nėra savaiminė vertybė, nes niekas neinvestuos neapgalvotai – visi skaičiuoja. Todėl išlaidos neišvengiamai bus įdiegiamos į šilumos kainos tarifą, kad investicijos atsipirktų. Jeigu turėsime daug šilumos gamintojų, gali būti perteklius, dėl to jie negalės dirbti visu pajėgumu. O tai jau grėsmė, kad vartotojai gali nepajusti jokios naudos“, – svarstė A. Pranculis.
Jis pabrėžė, kad persiorientuodama prie vietinių energetinių resursų, KTE remiasi Danijos patirtimi, kur yra išplėtotas visų rūšių biokuro deginimas.
„Jų panaši ir geografinė padėtis – vyrauja lygumos, nėra kalnų, nėra didelių hidroenergijos šaltinių. Perėjimas prie biokuro, kurio kainos yra prognozuojamos, leistų atpiginti gamybą kone perpus. Taip teigdamas remiuosi Valstybinės kainų ir energetikos komisijos bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos suvestinėmis“, – sakė A. Pranculis.
Sukrusti verčia direktyvos
Sparčiai diegti naujas šilumos energijos gamybos technologijas skatina Europos Sąjungos direktyvos, taip pat Nacionalinės energetikos ir Nacionalinės atsinaujinančių energetinių išteklių strategijos. Numatyta, kad nuo 2020 m. 23 proc. visos suvartotos energijos turi būti pagaminti iš atsinaujinančių išteklių.
Kai kurie specialistai pabrėžia, kad biokuras pats savaime nėra panacėja. Jo kainoms įtakos turi naftos ir dujų kainos.
Be to, 2016 m. įsigalios griežtesnės europinės normos dėl aplinkos taršos, todėl pabrėžiama, kad, laiku neinvestavus į taršą mažinančias technologijas, šildymas 2016-aisiais galėtų gerokai pabrangti.
Naujausi komentarai