Kas dėl „w“ nelietuviškose pavardėse teisus – Seimas ar teismas?

Ar neatsitiks taip, kad, kol Seimas, paskendęs politikavime, nesugeba apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, šią problemą ims spręsti teismai, vadovaudamiesi Lietuvoje galiojančiais tarptautiniais teisės aktais? Praėjusią savaitę toks precedentas jau įvyko.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo vienos lietuvės, ištekėjusios už belgo, ieškinį, kuriuo ji prašė  pasirinktą vyro pavardę asmens dokumentuose rašyti su „w“. Išnagrinėjęs ieškinį, teismas įpareigojo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių lietuvės pavardę santuokos liudijime įrašyti su „w“.

Meras nemato kliūčių vykdyti teismo sprendimą

Iš karto po teismo sprendimo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pareiškė, jog nemato jokių kliūčių teismo sprendimą įvykdyti. Tokia mero pozicija reiškia, kad Civilinės metrikacijos skyrius neskųs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo.

Tačiau Vilniaus miesto Migracijos valdyba pranešė, kad negalės lietuvei išduoti asmens dokumentų su „w“.

Gresia dar viena byla?

„Bus kita byla“, – Migracijos valdybos poziciją trumpai pakomentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Pasak jo, nusprendęs, jog lietuvei nėra kliūčių santuokos liudijime naująją pavardę rašyti su „w“, Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., kuriame nurodyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę į privataus gyvenimo ir jo šeimos gerbimą. Šią konvenciją Lietuva jau yra ratifikavusi.

„Jokie valdžios pareigūnai negali kištis, jei žmogus nori naudotis šia teise, išskyrus tuos atvejus, kurie turi įtakos nacionaliniam ar ekonominiam saugumui, viešajai tvarkai ar demokratinio gyvenimo normoms“, – tvirtino J. Sabatauskas.

Parlamentaras taip pat teigė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas sugebėjo įrodyti, kad lietuvės, ištekėjusios už belgo, šeima dėl skirtingai rašomų vyro ir žmonos pavardžių patiria didžiulius nepatogumus, kurie varžo jos teisę į visavertį gyvenimą.

Ministerija nekomentuoja

Labiausiai dėl nelietuviškų raidžių „w“, „x“ ir „q“ naudojimo asmenvardžiuose protestuojančių konservatorių lyderis, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę pareiškė nustebęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas taip drąsiai priėmė sprendimą dėl lietuvės pavardės rašymo su „w“, kol Seimas šiuo klausimu dar nėra priėmęs sprendimo.

Kaip LRT.lt sakė J. Sabatauskas, užkirsti kelią Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui išrašyti lietuvei santuokos liudijimą su „w“ gali ne tik Vilniaus Migracijos valdyba, bet ir Teisingumo ministerija, jei nuspręstų apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

„Ministerija šios situacijos nekomentuoja“, – pirmadienį portalui LRT.lt teisingumo ministro Juozo Bernatonio nuomonę perdavė jo atstovas.

Apsispręsti sutrukdė prezidento vizitas

Birželio pabaigoje į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, tačiau kaip tik tą dieną Lietuvoje viešėjo kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Bronislowas Komarowskis ir Seimo vadovė Loreta Graužinienė paprašė klausimą atidėti. Ir tas atidėjimas prieš parlamentarų atostogas sulauks jau rudens sesijos.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius, teigė, jog lenkai, kuriems irgi rūpi asmenvardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis, įdėmiai stebi, kaip socialdemokratai realizuos savo programos nuostatą dėl „w“, „x“ ir „q“ atsiradimo asmenvardžiuose: „Ši problema, kaip ir daugelis kitų, paskendo politiniuose kuluaruose. Tačiau kiekvieno piliečio teisė – ginti savo teises teismuose. Gali taip atsitikti, kad, ko nepadaro Seimas, padarys teismai“.

Mišriai Seimo frakcijai atstovaujanti Rima Baškienė, vertindama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl „w“ nelietuviškoje pavardėje, teigė mananti, jog kiekvienas žmogus turi teisę ginti savo nuostatas teisme: „Tačiau teismai turėtų vadovautis mūsų šalyje galiojančiais įstatymais“.

R. Baškienė įsitikinusi, kad, jei Seimas rudens sesijoje sugrįžtų prie Seimo narių grupės siūlymo, kad lietuviškuose pasuose atsirastų antras puslapis, kuriame nelietuviškos pavardės būtų įrašytos originaliai, problema dėl asmenvardžių nelietuviškais rašmenimis būtų išspręsta: „O mūsų valstybinę kalbą mes privalome gerbti ir vadovautis savais įstatymais“.