Apygardų ir apylinkių teismuose tvarką sergintys policininkai skaičiuoja paskutines dienas šiuose postuose. Generalinis komisaras atšaukia juos iš šios tarnybos ir palieka teismams patiems rūpintis teisėjų ir procesų dalyvių saugumu.

Išsitraukė ginklą

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teismo salė. Ant teisėjos Aušros Baubienės stalo – žemesnės instancijos teisme jau išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Buvusi sutuoktinė į Apygardos teismą kreipėsi apeliacine tvarka dėl kreditorinių reikalavimų paskirstymo. Teisėja suteikė žodį buvusiam sutuoktiniui.

Akimirksniu teismo posėdžių salė su visais proceso dalyviais grįžo į vesternų laikus. Buvęs sutuoktinis, užuot taręs žodį, išsitraukė ginklą ir nukreipė į buvusią žmoną.

„Tai buvo labai netikėta. Visi sutrikome. Šiaip taip pavyko vyrą nuraminti“, – prieš kelerius metus vykusį incidentą mena teisėja A.Baubienė.

Tada, pasinaudojusi laikina ramybe, teisėja paskelbė pertrauką ir išėjusi iš kabineto iškvietė policiją. Vyras po kelių dienų buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad jis nepakaltinamas, o ginklo būta dujinio.

Vis dėlto situacija buvo grėsminga, bet tuoj po incidento pažerti pažadai, kad bus pasirūpinta teisėjų ir proceso dalyvių saugumu, buvo greitai pamiršti.

Užsuks patruliai

Nuo 2013 m. sausio 2-osios įsigalios naujas Generalinio komisaro įsakymas, kuriuo fizinė policijos apsauga liks tik Konstituciniame, Aukščiausiajame, Apeliaciniame ir Vyriausiajame administraciniame teismuose. Keista, nes šiuos teismus dažniausiai pasiekia tik popieriai. Procesų dalyviai renkasi pirmosios instancijos teismuose.

„Statistikos, kaip dažnai grasinama teisėjui, nefiksuojame. Vis dėlto ne paslaptis, kad grasinama, kad procesų dalyviai paleidžia necenzūrinių žodžių laviną, – neslėpė Kauno apylinkės teismo pavaduotoja civilinėms byloms Diana Labokaitė. – Mūsų teisme grėsmė teisėjui kyla bent kartą per savaitę.“

Apygardų ir apylinkių teismų administracijai rekomenduojama tartis su teritorijų policijos padaliniais, kaip pasirūpinti tvarka teismuose.

„Tariamės su policijos vadovais, kad būtų peržiūrėti patruliavimo maršrutai, dalis jų būtų priartinti prie teismų, kad patruliai užsuktų ir į teismų pastatų vidų. Taip pat sutarėme, kad didesnės rizikos bylose dalyvautų pareigūnai“, – apie pokyčius kalbėjo Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Mėgino subadyti

Kol dalyviai patenka į teismo salę, jų emocijos kunkuliuoja koridoriuose. Pasiaiškinti santykius savais žodžiais, priminti vienas kitam padarytas nuodėmes – teismo koridoriuose įprastos scenos. Teko matyti, kaip teismo pastato koridoriuose vyksta netgi gaudynės.

Dabar jau anapilin iškeliavusio Daktarų grupuotės vidurinės grandies smogiko Žymanto Janiselio-Jaučio mama gynė savo sūnaus garbę. Moteris apsiginklavo žiogeliu ir Kauno apylinkės teismo koridoriais ėmė vaikytis TV operatorius ir fotografus.

Neaišku, kuo būtų baigęsi įniršusios moters pastangos smailiuoju žiogelio galu smaigstyti vyrus, jei bylą nagrinėjęs teisėjas nebūtų pagrasinęs griežtesne bausme jos sūnui. Tik tada Ž.Janiselio motina apsiramino.

Akivaizdi panieka

Kauno teismuose prie durų vis dar galima pamatyti policininką su uniforma. Daugelis kalbintų teisėjų pripažino, kad policijos pareigūno buvimas disciplinuoja ateinančiuosius į teismą.

„Budintis policininkas drausmina ir veikia prevenciškai“, – įsitikinusi Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė.

„Buvo toks atvejis, kai ne juokais išsigandau. Po teismo salės langu antrame aukšte, kur nagrinėjau bylą, yra stogelis, tai būčiau galėjusi iššokti“, – svarstė teisėja.

Ją išgąsdinęs žmogus teismo salėje elgėsi labai keistai: jis pakilo iš savo vietos, vaikščiojo, stvarstė dokumentus.

„Didžioji dalis proceso dalyvių akivaizdžiai niekina teisėjus, – neslėpė D.Jankauskienė. – Jie išėję puikią mokyklą, esą mes visi korumpuoti arba priklausome atitinkamam klanui. Į tokias kalbas net nereaguojame.“

Privalo saugoti

„Teko kviesti pagalbą, kai proceso dalyviai nevykdė nurodymų dėl posėdžio tvarkos. Tada aiškiai matėsi, kad policijos pareigūno pasirodymas labai pakeitė susirinkusiųjų elgesį“, – pareigūnų reikalingumu teisme neabejojo teisėjas Dainius Ročys.

Į posėdžius neretai ateina ir neblaivūs proceso dalyviai, kyla triukšmas, ima veržtis aistros, emocijos.

Teisėjas D.Ročys įsitikinęs, kad kai į teismus gali ateiti, kas tik nori, ir atsinešti, ką tik nori, saugus negali jaustis niekas.

„Kur ta riba, kai turime kreipti dėmesį į galimą grėsmę?“ – retoriškai klausė teisėja D.Labokaitė.

Ginkluoti ir neprognozuojami

„Čia jus visus reikia iššaudyti“, „Jus visus reikia išsprogdinti“ – tokias frazes yra girdėję daugelis teisėjų. „Ir, žinoma, necenzūrinių žodžių lavinas“, – pasakojo D.Labokaitė.

„Ne iš gero gyvenimo Policijos departamentas nustos saugoti teismus. Generalinis komisaras taip elgiasi dėl lėšų stygiaus“, – pareigūnus teisino Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis.

Vis dėlto jis sutiko, kad saugumas teismuose mažėja iki minimumo.

Šiandien į teismo salę galima įsinešti ir ginklą, ir lazdą, kuria, pavyzdžiui, pasiramčiuodamas atėjo proceso dalyvis.

Metalo detektoriai, apsaugos mygtukai – tai tik kelios priemonės, kurių buvimas šiek tiek nuramintų teisėjus. Ar atsiras tam lėšų? Kol kas klausimas – be atsakymo.

Į posėdžio salę – ginkluotas

Buvęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Gerutis Varanavičius garsėjo kaip Kauno nusikalstamų grupuočių narius teisęs teisėjas. Sutapimas ar ne, tačiau tam tikru periodu didžioji dalis „mafijos“ bylų keliavo į teisėjo G.Varanavičiaus kabinetą.

„Man grasino net ir per posėdį. Rodė ženklus – pirštą pridėdavo prie pasmakrės. Tik nežinau, ką tai turėjo reikšti: kad papjaus ar kad nušaus“, – pasakojo G.Varanavičius.

Kai teisėjas skelbė kaltinamuosius nuosprendžius mafijos berniukams, laisvėje likę sėbrai taip pat neleido laiko veltui.

„Buvau dirbęs kriminalinėje paieškoje ir turėjau draugų, kurie, žinoma, irgi turėjo ryšių. Vienu metu žinojau, kad tarp nusikaltėlių “strielkose„ buvo kalbama apie mane. Jie svarstė, ar aš neturiu kokios nors naudos nagrinėdamas jų bylų. Aš žinojau, kad jie svarstė, kaip čia reikėtų mane “patrumpinti", – neramias dienas prisiminė teisėjas.

G.Varanavičius juokėsi, kad draugai vis prašė saugotis, tačiau niekas tiksliai nenurodė kaip.

„Aš ir saugojausi, kaip galėjau. Nešdavausi ginklą į salę, vaikščiojau su ginklu. Jeigu namuose rašydavau nuosprendžius, stengdavausi kiekvieną kartą kitame kambaryje rašyti, kad nebūtų nusistovėjusių įpročių“, – pasakojo teisėjas. Ant rašomojo stalo šalia bylos visada gulėdavo ir ginklas.

Teisėjas mena ir laikotarpį, kai ginkluoti draugai kriminalistai jį lydėdavo namo ir į darbą. Per 20 teisėjo darbo metų kartą skambino net iš Generalinės prokuratūros. Tąsyk, pasak G.Varanavičiaus, atsiklausė, ar gali klausyti jo telefono dėl jo paties saugumo.

„Tikrai žinau, kad buvau sekamas, tačiau jau iš jėgos struktūrų. Norėjo pažiūrėti, ar aš pasiduosiu. Buvo duomenų, kad vienoje byloje labai dideli pinigai buvo siūlomi dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, tačiau jų niekas nepaėmė. Manė, kad teisme paims, todėl buvau sekamas“, – mafijos ir savųjų atakas mena teisėjas.

G.Varanavičius įsitikinęs, kad labiausiai jis saugojosi moralinėmis nuostatomis. Ilgametis teisėjas neslepia apmaudo, kad šios profesijos atstovai nebuvo saugomi nei anksčiau, nei dabar.