Kailiais išklota viduramžių riterių palapinė ir galimybė bent akimirkai pačiam tapti pirkliu ar karžygiu, vaišingi smuklininkai, siūlantys ragauti kepto ir parūkyto lietuviško sūrio, užgerti jį alumi arba gira – taip šiemet Kaunas prisistato tarptautinėse Hanzos dienose Pernu mieste Estijoje.

Pulsuoja: Pernu kelioms dienoms virto viduramžių miestu.

Išskirtinis dėmesys

Beveik dvi valandas trukęs šventės atidarymas ketvirtadienį gerokai prailgo. Dalis žiūrovų po valandos pradėjo skirstytis.

Per atidarymą skambėjo daug estiško folkloro, peraugusio į roką, Pernu upėje plaukiojo laiveliai, o visiems susirinkusiesiems buvo pasakojama Estijos istorija ir jos žmonių gyvenimo ypatumai.

Kad Kaunas Pernu yra išskirtinis, jaučiasi nuo pirmųjų šventės akimirkų. Vos Kauno delegacijos iškilminga eisena pajudejo į atidarymo vietą, kitų šalių atstovai šūksniais sveikino kauniečius, teigdami, kad kitais metais visi susitiks Kaune. "Šiemet mes ypatingi, nes 2011-aisiais tarptautinės Hanzos dienos vyks Kaune", – pastebėjo "Hanza Kaunas 2011" direktorius Darius Rumšas.

Į širdį – per skrandį

"Bus ir didžkukulių! Svečius kviesime ne tik jų ragauti, bet ir patarkuoti bulvių, nusunkti tarkius, o paskui patiems susilipdyti didžkukulį", – šypsojosi viešosios įstaigos "Hanza Kaunas 2011" meno vadovas Andrius Žiurauskas.

Šiandien tokiomis išdaigomis Kauno delegacija linksmins į specialiai rengiamą Kauno priėmimą sukviestus naujųjų Hanzos miestų merus ir kitus atstovus. Į šventę Pernu jų susirinko kone iš šimto Europos miestų, viduramžiais priklausiusių senajai Hanzos pirklių organizacijai ar palaikiusių prekybos santykius su šia sąjunga.

"Į priėmimą besirenkančius svečius pasitiks keturi grojantys voltornininkai, sumerkę kojas į seną fontaną. Prie durų visus sveikins du pirkliai iš Kauno, kviečiantys artimai susipažinti su kulinariniu paveldu, o paskui pademonstruosime teatralizuotą aukojimą mūsų dievams Perkūnui, Žemynai ir Gabijai", – renginio idėją atskleidė A.Žiurauskas. Pasak jo, pagoniška tema pasirinkta neatsitiktinai. Šventė vyksta ypatingu laiku: ką tik atšvęstos Rasos, o birželio 29-ąją pagal senąsias lietuvių tradicijas švenčiama Perkūno šventė.

"Prašysime, kad europiečiai kryžių mums atneštų be kalavijo", – mirktelėjo idėjos autorius.

Vilioja atvykti

Didžiulėje palapinėje įsikūrusi Kauno delegacija tiek estus, tiek svečius iš kitų valstybių kviečia įsijausti į viduramžių dvasią, persirengti to laiko drabužiais ir įsiamžinti nuotraukoje. "Tai nieko nekainuoja", – gyrė siūlomą paslaugą A.Žiurauskas.

Čia pat svečiai gali daugiau sužinoti apie Kauną, nes palapinėje įrengta fotoateljė atlieka ir turizmo informacijos centro funkciją. Dalijami informaciniai leidiniai, kaip atvykti į Kauną, kur mieste apsistoti ir ką veikti.

Patraukli ir dar viena kauniečių siūloma pramoga – specialios šventės monetos, kurias čia pat nukaldina kalvis. Vienoje monetos pusėje įspaudžiamas "Hanza Kaunas 2011" ženklas, kitoje pusėje – Pernu šventės simbolika.

Perims šventės vėliavą

Ne pirmus metus tarptautinėse Hanzos šventėse rengiami ekonomikos forumai. Šiemet Pernu pasirinko temą "Hanza+turizmas=Hanza turizmas?" Neabejojama, kad kitąmet gegužę į Kaune vyksiančią šventę atvyks apie kelis tūkstančius šventės dalyvių ir svečių.

"Kol kas naujųjų laikų Hanzos sąjungos prezidentas Liubeko meras Berndas Saxe patenkintas mūsų pasirengimu kitąmet vyksiančiai šventei", – džiaugėsi D.Rumšas. Naujųjų laikų Hanzos miestų delegatų posėdyje šventės koncepciją pristatęs A.Žiurauskas skaitė pranešimą ir Hanzos judėjime dalyvaujančių menininkų posėdyje.

"Kitąmet prie Kauno pilies bus skirta vieta menininkų parodai po atviru dangumi. Kviečiame, kad jie atvyktų dvi savaites prieš šventę, dalyvautų plenere, o paskui eksponuotų savo darbus", – pasakojo šventės Kaune meno vadovas.

Be rimtų posėdžių, Pernu tarptautinėje Hanzos miestų šventėje gausu koncertų, kultūrinių renginių, vyksta viduramžių mugė ir to laiko pramogos, Hanzos sąjungos miestai prisistato savo palapinėse. Sekmadienį Pernu meras Toomas Kivimägi, Estijos kultūros ministrė Laine Jänes ir Liubeko meras B.Saxe šventės vėliavą iškilmingai perduos Kauno delegacijos vadovui vicemerui Rimantui Mikaičiui. Taip oficialiai bus užbaigta šventė Pernu, o Kaunas taps 2011-ųjų šventės šeimininku.

Akys krypsta į Gdansko archyvus

"Jei norime domėtis savo istorija, turime rinkti medžiagą. Iki šiol tai buvo daroma fragmentiškai. Niekas už mus, kauniečius, to nepadarys", – įsitikinęs Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Linkus.

Jis gegužę dvi dienas praleido Gdansko miesto archyvuose, kur rado, jo nuomone, daug vertingos informacijos apie viduramžių Kauną ir santykius su istorine Hanzos pirklių sąjunga.

"Pasinaudojau istoriko Zenono Ivinskio pramintais takais. Radau daug XV a. pradžios – XVIII a. laiškų ir kitų dokumentų, kuriuose daug dėmesio skiriama Kaunui", – džiaugėsi K.Linkus.

Nors aišku, kad Kaunas šiai viduramžiais veikusiai organizacijai nepriklausė, niekas nepaneigs glaudžių mūsų miesto pirklių santykių su Hanza.

Hanzos pirklius Kaunas suviliojo po 1408 m., kai Vytautas suteikė miestui Magdeburgo teises. 1441-aisiais buvo įkurta Hanzos pirklių (Dancigo, dabar vadinamo Gdansku) kontora.

Kaunui tapus naujųjų laikų Hanzos miestų sąjungos nariu, Gdansko meras ne kartą kvietė atvykti ir pasinaudoti jų sukauptais archyvais. Kauno istorikai gana skeptiškai vertino šiuos siūlymus, nes manyta, kad Gdansko archyvuose esančius dokumentus jau išstudijavo istorikas Zenonas Ivinskis. Jis viename savo veikalų skyrė nemažai dėmesio Kauno ir Hanzos sąjungos santykiams, tačiau K.Linkus įsitikinęs, kad Z.Ivinskis tik apžvelgia istorinius laiškus.

"Viename archyvo fonde radau 206 Dancigo kontoros Kaune 1405–1426 m. į Dancigą rašytus laiškus ir kelias privilegijas su kunigaikščių antspaudais", – apie savo atradimus pasakojo K.Linkus. Pasak jo, laiškai ir dokumentai parašyti senąja vokiečių kalba, todėl rankraščius nelengva skaityti. Juos tiesiog reikia šifruoti", – patirtimi dalijosi muziejaus darbuotojas.

Anot jo, laiškuose atsispindi to laiko kasdienybė – kuo gyveno iš kitų miestų į Kauną atvykę prekybininkai, su kokiomis problemomis susidurdavo. Neretai prašoma Gdansko miesto užtarimo ir didesnių privilegijų svetimšaliams pirkliams Kaune. "Čia būta pirklių iš įvairių miestų, net iš Venecijos", – pastebėjo tyrinėtojas.

Per trumpą laiką K.Linkus nespėjo peržiūrėti visų kitame fonde išlikusių Gdansko miesto atsakymų Kaunui. Jis mano, kad Gdansko archyvuose saugomus dokumentus galėtų padėti tyrinėti Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros darbuotojai ar studentai.

K.Linkaus patarimu, Kauno savivaldybė yra išsiuntusi laišką Gdansko miesto merui, prašydama padovanoti archyvuose saugomus dokumentus, susijusius su Kauno istorija. Kol kas atsakymo negavo. Yra ir kitas kelias – daryti dokumentų kopijas. Pirminiais apskaičiavimais, tai atsieitų apie 8 tūkst. litų. Savivaldybė žada rasti lėšų, kad Kaunui svarbių dokumentų kopijos būtų saugomos miesto archyve.

Naujųjų laikų Hanzos miestų sąjunga

Ši sąjunga buvo įkurta 1980 m. Tais metais Nyderlanduose buvo minima Hanzos įsteigimo 700 metų sukaktis. Šiuo metu Hanzos miestų sąjunga vienija 173 miestus iš 15 valstybių. Hanzos biuras įsikūręs Liubeke. Tarptautinės Hanzos dienos kasmet švenčiamos viename organizacijai priklausančių miestų. Naujosios Hanzos miestų sąjungos tikslas – sujungti panašios istorijos Europos miestus, atgaivinti Europos miesto dvasią, skatinti miestų ekonominį, kultūrinį, socialinį ir politinį bendravimą, stiprinti demokratiją. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, nuo 1991 m. priklausantis šiai sąjungai.

Tarptautinė šventė Kaune

2011 m. pirmą kartą Kaune bus surengtos 31-osios tarptautinės Hanzos dienos. Į šventę bus pakviesta daugiau kaip šimtas sąjungai priklausančių miestų. Šiuolaikinėje Hanzos šventėje daug dėmesio skiriama ekonomikos problemoms spręsti specialiai organizuojamame forume. Kiekvienas miestas pristato savo šalies kultūrą: vyksta liaudies ir viduramžių stiliaus muzikantų, dainininkų, šokėjų pasirodymai, amatininkų ir nacionalinių patiekalų mugė, kurioje degustuojami įvairių Europos regionų valgiai ir gėrimai, gvildenamos istorinės temos ir miestų atstovų iškelti aktualūs klausimai. Vykstant šventei rengiami šiuolaikinio meno plenerai, parodos, koncertai.