Gydytoja: mirtys nuo COVID-19 yra kitokios

Ne tik Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, bet ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose dirbanti medikė praėjusį savaitgalį feisbuke pasidalijo įrašu, kuris kaipmat paplito po virtualią erdvę. 

„Paros budėjimo rezultatas, – prie nuotraukos, kurioje nufotografuotas ne vienas medicininis mirties liudijimas, rašė moteris. – Vemt norisi... Dar kolegos iš terapinių skyrių kelis turėjo. Čia skirta ne bauginti, bet gal nustosite į parduotuvę šeimomis vaikščioti? Gatvėse vis tiek pilna mašinų, per daug žmonių prie maksimų ir rimi... Per daug... Mūsų padėtis stabilizuojasi, grįžta susirgę kolegos, ateina į pagalbą savanoriai, atsiranda darbe tvarka ir kūnų pakavimas į maišus tampa rutina, kasdienybė... Bet ar jūs norite būti supakuoti kaip atšaldyti mėsos gabalai į celofaną? Ar norite mirti vieniši, sunkiai gaudydami orą? Jei ne – dezinfekuokite rankas ir neieškokite kalėdinių dovanų, nes brangiausia dovana yra sveikata, kurios nenupirksi nei viename prekybos centre.“

Asmeninio arch. nuotr.

Gydytoja prašė žmonių dalintis jos žinute, nes galbūt šie žodžiai padės susivokti ir išgelbės gyvybę. „Sunku lavonus kilnoti“, – įrašą baigė medikė, prisipažinusi, kad virtualioje erdvėje sulaukė ir piktų komentarų, įžeidimų.

„Nors sulaukiau įvairių komentarų, bet įrašu pasidalijo 5 tūkst. žmonių, iš jų – 500 budulių. Vyras sakė, kad ne taip blogai Lietuva ir gyvena“, – pašmaikštauja pašnekovė.

Bet ar jūs norite būti supakuoti kaip atšaldyti mėsos gabalai į celofaną? Ar norite mirti vieniši, sunkiai gaudydami orą?

J. Romanovienė portalui kauno.diena.lt papasakojo apie kasdienybę darbe, didžiausius sunkumus ir palinkėjo visiems likti sveikiems.

– Kas paskatino parašyti šią daug dėmesio sulaukusią, o kai kuriuos tautiečius ir sugraudinusią žinutę?

–  Aš su mirtimi susiduriu labai dažnai. Būtent mano specialybės medikas yra tas, kuris dažniausiai išlydi pacientą. Visų kitų sričių medikai, jeigu jų pacientams atsitinka kažkas blogo, skambina reanimatologui, kuris ateina ir teikia pirmą pagalbą, reanimuoja, ir jeigu viskas gerai pavyksta – žmogus gyvena, jeigu ne – žmogus miršta ir mes jį išlydime.

Mirtys yra skirtingos. Tarkim, kai žmogus miršta nuo senatvės, tai tiesiog suvoki, kad visi miršta nuo senatvės, suvoki, kad tai yra normali mirtis ir normaliai į tai reaguoji. Mirtys nuo COVID-19 yra šiek tiek kitokios. Ir mums, medikams, tai yra naujovė – mes prie to nepripratę, nedaug kas apie tai kalba. Šios mirtys – sunkios, pacientai uždūsta, jie – kančiose ir kartais pacientai prašo jų daugiau nekankinti. Jie nebenori gyventi, nes dusdami jie kankinasi. Viena išeičių – prijungti juos prie dirbtinės plaučių ventiliacijos. Bet iš patirties žinome, kad kai prijungiame, tai šansai išgyventi yra labai labai maži. Visada žinai, kad pacientą prijungus prie dirbtinės plaučių ventiliacijos, vos neparašai nuosprendį. Kai per dieną taip numiršta trys žmonės – labai sunku. Savaitgalio koronaviruso atvejų statistika vėluoja, tai specialiai pažiūrėjau, kad pirmadienį buvo užfiksuota 20 mirčių, Vilniuje – 8. Tai iš tų 8 žmonių, trys tikrai buvo mano pacientai.

Įraše panaudojau žodį „vemt“ ir daug komentatorių rašė, kad norėjau parašyti „verkt“. Verkti jau nėra jėgų, jeigu aš išverksiu ten viską, visą save, tai manęs nebeliks.

Jeigu žmogus miršta nuo kvėpavimo nepakankamumo, tai jo nesukelia cukrinis diabetas ar padidintas kraujo spaudimas, o tai sukelia COVID-19, kuria asmuo sirgo.

– Kai kurie žmonės abejoja COVID-19 statistiniais duomenimis, teigia, kad koronavirusu sirgę pacientai miršta nuo lėtinių ligų.

– Grubiai kalbant, yra kelios koronaviruso sunkumo stadijos: lengva (kai žmonės perserga namuose), vidutinio sunkumo (serga namuose, gali važiuoti į ligoninę), ir sunki (tiesiogiai pažeidžiami plaučiai ir ligoniai važiuoja į ligoninę). Pakalbėsiu apie vidutinę ligos eigą. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, taikant dabar esantį gydymą, jas gali kontroliuoti. Žmogų gali varginti padidintas kraujospūdis, cukrinis diabetas, bronchų astma, lėtinė plaučių liga, jis gali sirgti dar kitomis ligomis, bet tinkamai vartojant vaistus, asmuo tas ligas kontroliuoja ir dar gali gyventi 10 – 20 metų. Ką daro koronavirusas? Išbalansuoja visas lėtines ligas – jos pradeda vešėti, tampa ūmios. Dar prisideda ir didžiulis silpnumas, kuris daro bendrą poveikį organizmui. Tad įsivaizduokite, 70 metų pacientas, kuris serga trimis lėtinėmis ligomis, tačiau jas kontroliuoja ir visiškai neblogai jaučiasi, užsikrečia koronavirusu ir juo serga vidutiniškai sunkiai. Jam išsibalansuoja lėtinės ligos, jis jaučia bendrą silpnumą ir toks žmogus jau tikrai nebegali išsikapstyti. Tada jis išgyvena 20 dienų, lyg ir pasveiksta nuo koronaviruso, tačiau tada įvyksta plaučių arterijų trombombozė. Viena iš COVID-19 infekcijos komplikacijų – mikro trombų susidarymas, tad nuo plaučių tromboembolijos miršta daug pacientų. Tai ką rašyti į mirties liudijimą? Mirė nuo plaučių tromboembolijos, bet kas ją sukėlė? Ją sukėlė COVID-19 infekcija. Dažnai žmonės sako, kad pacientai miršta nuo kitų ligų, bet į mirties liudijimą įrašoma COVID-19 – taip, miršta nuo kitų ligų, bet nuo cukrinio diabeto neturėtų numirti, taikant šiuolaikinį gydymą, nuo bronchų astmos neturėtų numirti. Parašyti mirties liudijimą yra mokslas: mus specialiai to moko, tikrina, mes negalime parašyti iš „lempos“, turi būti ryšys – nuo pagrindinės ligos ir tiesioginės mirties priežasties. Ir tu negali parašyti koronavirusas, o tiesioginę mirties priežastį, tarkim, smegenų edemą, nes COVID-19 nesukelia smegenų edemos. Bet jeigu žmogus miršta nuo kvėpavimo nepakankamumo, tai jo nesukelia cukrinis diabetas ar padidintas kraujo spaudimas, o tai sukelia COVID-19, kuria asmuo sirgo.

Jekaterina Romanovienė. Asmeninio arch.nuotr.

– Paskaičius komentarus, susidaro įspūdis, kad kai kurie žmonės kasdien skelbiamų koronaviruso mirčių skaičių nesusieja su žmonėmis – jiems tai yra tik skaičiai, o ne kitų žmonių mirusi mama, tėtis, draugas ar senelė. Dažnai tenka girdėti, kad nuo kitų ligų tautiečių miršta daugiau, o dabar visi kalba tik apie COVID-19. Ar būna dienų, kai jūsų skyriuje nemiršta žmonių nuo šios infekcijos? 

– Būna. Nuo kitų ligų tikrai nemiršta daugiau žmonių. Santariškių klinikose dirbu ne tik reanimatologe, bet esu ir reanimacinės palatos vyr. gydytoja, tai kiekvieną pirmadienį darau ataskaitą – anksčiau per savaitę daugiausiai būdavo 5 – 6 mirtys nuo COVID-19. Tokią savaitę vadindavome sunkia. Dabar  ataskaitoje pateikiu 8 -11 mirčių per savaitę.

Santaros klinikose dirbu ir priėmimo skyriuje, sulaukiu įvairiomis ligomis sergančių pacientų – ir tų, kuriems nebuvo diagnozuotas koronavirusas. Kartais žmonės sako, kad medikai negydo sergančiųjų kitomis ligomis – tai nesąmonė, visi pacientai yra priimami.

Su jais susidraugauji, pakalbi, pamasažuoji nugarą, žinai, kad pacientas mėgsta valgyti sūrelius, tai jam kartais jų atneši. Ir, žinot, ateini į budėjimą ir žiūri į tą lovą, ar žmogus dar ten yra. Randi – ir šypsaisi. Būna, kad jie miršta.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje dirbu reanimacijoje, tik su COVID-19 pacientais. Jie guli 20 dienų, su jais susidraugauji, pakalbi, pamasažuoji nugarą, žinai, kad pacientas mėgsta valgyti sūrelius, tai jam kartais jų atneši. Ir, žinot, ateini į budėjimą ir žiūri į tą lovą, ar žmogus dar ten yra. Randi – ir šypsaisi. Būna, kad jie miršta. Sunkūs budėjimai, kai išlydi žmogų, išbalansuoja psichologiškai. Ne savo rankomis aš juos pakuoju, bet mano sesutės tai daro. Ir žinau, kaip jos jaučiasi.

– Kas jūsų darbe yra sunkiausia?

– Bejėgiškumas. Kai žmogaus būklė yra sunki, o tu negali padėti jos palengvinti. Kai žmogui trūksta deguonies, tu jam duodi tą deguonį, bet plaučiai yra pažeisti ir per juos deguonis negali patekti į kraują. Žmogus dūsta, o tu negali jam kokybiškai padėti, nes nėra vaistų nuo tokio skausmo, nėra vaisto, kuris jam tą deguonį stebuklingai padėtų įsisavinti.

Ne kiekvienas supranta, kodėl kenčia gydytojai. Kenčiam, nes mes negalime daug padėti.

– O kurios akimirkos baisiausios?

– Esame medikai, tad esame šalto kraujo. Jeigu mes bijosime, tai negalėsime dirbti. Mums net nebaisu, kai žmogus pradeda mirti. Mes turime susiimti ir teikti išplėstinę pagalbą.

– COVID-19 liga prasirgo arba serga tūkstančiai medikų. Ar jums buvo diagnozuotas koronavirusas?

– Dar nesirgau. Vakar pasidariau testą, nes kartais tiriuosi ne pagal tvarkaraštį – testuojuos, kai jaučiu, kad buvo sunkus budėjimas arba net keli budėjimai iš eilės. Kodėl reikia budėti iš eilės? Nes izoliuoja kolegą, o į mano vietą – nieko nėra, mano darbo negali dirbti kitos srities medikas. Palikti tuščios vietos negaliu. Jautiesi nesaugus, nes nuovargis gali sumažinti budrumą ir gali neteisingai nusirengti ir t.t. Aš jaučiu poreikį dažniau pasidaryti tyrimą ir labai tikiuosi sulaukti skiepo.

Vienas lengviausių liekamųjų reiškinių, persirgus COVID-19, – pastovus kosulys ir nuovargis, o sunkiausių – plaučių pažeidimas. Kyla klausimas, kaip pacientai, kuriuos mes, reanimatologai, gydome, toliau galės gyventi pilnavertį gyvenimą. Man atrodo, kad pažeidimai yra dideli ir tai gali suluošinti žmogų.

Nuolat jaudinuosi, kad parnešiu virusą į namus, ši įtampa labai kenkia. Mano vyras yra vyresnio amžiaus. Jeigu neturėčiau sūnaus, užsidaryčiau kur nors viena, ir psichologiškai būtų žymiai lengviau. Kartais grįžtu dvi paras nemačiusi sūnaus, jį turiu auginti ir auklėti. Didelę įtampą kelia tai, kad galiu užkrėsti namiškius, o ne susirgti pati. Mano sūnus lanko ketvirtą klasę, tai man lengviau, kad dabar yra atostogos – bijodavau, kad nuėjęs į mokyklą užkrės kitus.

– Čia pat – didžiosios metų šventės. Ar per jas dirbsite? Ką norite palinkėti mūsų skaitytojams?

– Tvarkaraštį, kaip dirbsime per šventes, derinome anksti, tad per Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną būsiu namuose, darysime mėgstamiausius dalykus  – žaisime stato žaidimus. Antrąją Kalėdų dieną dirbsiu.

Noriu padėkoti tiems, kurie supranta, suvokia situaciją, laikosi medikų nurodymų, nesibūriuoja. Saugodami save, jie saugo ir mus, visuomenę, visą Lietuvos tautą.

Noriu palinkėti neieškoti Kalėdų dovanų, nes brangiausia dovana – sveikata. Likime visi sveiki.