GMO – mus, ar mes – GMO?

Sparčiai besivystantis genetikos mokslas žmogui į rankas įdavė ginklą, galintį keisti natūralias augalų ir gyvūnų savybes. Tačiau ar šis ginklas neatsisuks prieš mus?

Samanų skonio rapsai

Genetiškai modifikuotuose organizmuose (GMO) genetinė medžiaga dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Pastarasis būdas geba perkelti genus visiškai negiminingiems organizmams. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo siekta pradėti lauko bandymus su genetiškai modifikuotais rapsais, turinčiais samanoms būdingą savybę kaupti nesočiąsias omega rūgštis, kurių gausu žuvų taukuose.

Daugumai žemės ūkio augalų, genetiškai modifikuojant, suteikiamas atsparumas kenkėjams. Štai JAV nurodo, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai atsparūs mikotoksinams, dėl kurių pasaulio augintojai kasmet patiria po kelis šimtus milijonų dolerių nuostolio, šaliai per metus sutaupo apie 23 mln. dolerių. Žaliųjų organizacijos ir GMO priešininkai įsitikinę, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra GMO, gali sukelti alergines reakcijas, vėžį bei kitus sveikatos sutrikimus.

Tačiau kol eksperimentai neatliekami su žmonėmis, daugiausia, ką galime padaryti, – vengti sąlyčio su genetiškai modifikuotais produktais (GMP). "Visiems savo artimiesiems ir draugams patariame šiuos produktus apeiti kelių metrų spinduliu", – sako Lietuvos žaliųjų sąjungos nariai. Tačiau ar tai įmanoma? Šiuo metu vienintelis prekybos tinklas Lietuvoje, žymintis, kad produkte yra GMO – "Rimi" parduotuvės. Čia specialius lipdukus galima rasti ant margarino, aliejaus ir kitų GMO turinčių maisto produktų. "Tačiau ar kada susimąstėte, kiek į mūsų skrandį patenka nežymėtų produktų? Juk restoranų arba kavinių valgiaraščiuose nerašoma, kokiame aliejuje kepė kepsnys, ir kokį majonezą virėjas maišė į salotas", – svarsto Lietuvos žaliųjų sąjungos narys Andrejus Gaidamavičius.

Bandymų išvados šokiravo

"Frankenšteino maisto" poveikį mokslininkai kol kas bando su žiurkėmis, jaučiančiomis ne tik apie laivą ištiksiančią nelaimę. "Kitaip nei kitus gyvus padarus, žiurkes itin veikia GMO", – tikina A.Gaidamavičius. Esą su laboratoriniais graužikais atlikta kelios dešimtys eksperimentų. Visų jų rezultatas – tas pats: vidaus organų veiklos sutrikimai, nevaisingumas ir begalė šalutinių reiškinių. Vartydamas nuotraukų ir dokumentų pluoštą, A.Gaidamavičius papasakoja apie kelis garsiausius mokslininkų bandymus, dėl kurių pastarieji buvo atleisti iš darbo.

Rusijos neurofiziologijos instituto mokslinei bendradarbei Irinai Jermakovai pradėto eksperimento nebuvo leista baigti. 30 žiurkių patelių padalijusi į keturias grupes, pirmąją mokslininkė šėrė įprastu maistu, į kurį įmaišydavo GM miltų. Antros grupės žiurkėms su pašaru duodavo nemodifikuotų sojų. Trečią grupę šėrė tik GM sojomis, o ketvirtoji grupė maitinosi įprastu pašaru be priedų. Iš viso gimė 221 jauniklis. Negatyvus rezultatas aiškiausiai matėsi grupėje, kuri buvo šeriama GM sojomis. Daugiau nei pusė žiurkiukų iš pirmosios kartos mirė per pirmąsias tris savaites, likę gyvi buvo beveik du kartus mažesni, silpnesni ir mažiau išsivystę nei žiurkiukai iš ketvirtosios grupės.

"Ir tai ne vienintelis pavyzdys. JAV laukuose rinkę genetiškai modifikuotą medvilnę darbininkai po kurio laiko pranešė apie viršutinių kvėpavimo takų uždegimus. Kiti buvo paguldyti į ligoninę", – turimus pavyzdžius vardijo A.Gaidamavičius. Indijoje, pasiganiusios po tokias ražienas, nudvėsė 25 proc. avių. Užėdusios genetiškai modifikuotų kukurūzų Vokietijoje kiaulės gimdė vandeniu pripildytas placentas.

Kritikuoja visus tyrimus

Lietuvos žemės ūkio universiteto augalininkystės ir gyvulininkystės katedros profesorius habilituotas daktaras Lietuvos mokslo tarybos narys korespondentas Algirdas Sliesaravičius apie GMO kalbėjo iš mokslo pusės.

"Į visa tai žiūriu kaip į genetinį selekcinį metodą, kurio mokslininkai laukė ilgus metus, – kalbėjo A.Sliesaravičius. – Genetiškai modifikuoti organizmai, kaip ir kiekviena naujiena, sukelia daug emocijų, todėl priešiškas žmonių elgesys – normalus dalykas." Anot jo, GMO istorija dar labai trumpa, todėl apie ją sklinda daug kontroversiškų sensacijų. Tai, kad šia tema trūksta tikslios ir skaidrios informacijos, esą įvairioms grupėms leidžia manipuliuoti visuomenės nuomone.

Paprašytas įvertinti kitų mokslininkų atliktus tyrimus, kurių išvados skelbia apie neigiamą GM augalų poveikį gyvūnams, profesorius buvo kategoriškas. "Visi bandymai yra falsifikacijos. Jie atlikti privačiai, nerecenzuojami leidiniuose. Taip, mes sergame vėžiu, alergija, tačiau visa tai egzistavo dar tada, kai apie GMO nieko negirdėjome", – aiškino A.Sliesaravičius.

Nedrįsęs prognozuoti, ar modifikuotų kukurūzų auginimas Lietuvoje pasiteisintų, profesorius mano, kad šiuos augalus būtų galima veisti bandymams. "Tuomet patys galėtume atlikti įvairius tyrimus, o ne tik remtis kitų išvadomis", – mano A.Sliesaravičius.

Trumpa istorija – dideli žingsniai:

Genetiškai modifikuoti augalai pradėti auginti 1996 m. Šiuo metu 36 proc. pasaulyje auginamų sojų, 16 proc. medvilnės, 11 proc. rapso, 7 proc. kukurūzų yra genetiškai modifikuoti. Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai, pomidorai, braškės, salotos. Maisto specialistų teigimu, iki 80 proc. maisto produktų gali turėti GMO. Sojos ir sojų produktai įeina maždaug į 25 tūkst. maisto produktų: kepinius, šokoladą, ledus, kakavos gėrimus, padažus, sriubas, bulvių ir kukurūzų traškučius, vaikams skirtą maistą, vitaminų preparatus.

Populiariausios genetiškai modifikuojamos kultūros:

Sojos. 2004 m. daugiau nei pusė (56 %) pasaulyje užaugintų sojų buvo genetiškai modifikuotos sojos. Kiekvienais metais apie 40 mln. tonų sojų yra importuojama į ES. Daugiausia ji naudojama gyvulių bei viščiukų pašarams, taip pat daugeliui maisto priedų gaminti.

Kukurūzai. Pirmą kartą GM kukurūzai užauginti 1997 m. JAV ir Kanadoje. Šiandien daugiau kaip pusė JAV auginamų kukurūzų turi pakeistus genus. Modifikuojant šiai kultūrai suteikiamas atsparumas vabzdžiams arba herbicidams. Vis daugiau kukurūzų turi šias abi savybes. Daugiausiai kukurūzai naudojami gyvulių pašarui ir maisto produktams bei krakmolui.

Rapsai. Visai neseniai rapsai buvo gana nereikšmingas augalas. Atsiradus galimybei iš jų pašalinti dvi nenaudingas medžiagas, susidomėjimas šia kultūra išaugo. Šiandien rapsai auginami ne tik kaip žaliava biodyzeliui ar techniniams tepalams, bet ir aliejui kepti bei margarinui gaminti.

Medvilnė. 2005 m. duomenimis, GM medvilnės pasėlių plotas visame pasaulyje buvo 9,8 mln. hektarų. Tai yra 11 proc. visos užauginamos žemės ūkio produkcijos. Daugiausia GM medvilnės užauginama JAV ir Kanadoje. Tačiau ji auginama ir Indijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, Argentinoje, Meksikoje, Kolumbijoje. GM medvilnė atspari vabzdžiams ir herbicidams.

Genetiškai modifikuoti produktai, esantys Lietuvos rinkoje:

Šokoladinė plytelė "Dinastija", "Safari", šokoladiniai vafliai "Smakdown", saldainiai "Vkus leščiny-siurpriz", šokoladinis kremas "Cikonella", riešutinis tepamasis kremas "Finetti".

Augaliniai aliejai "Brolio", "Lankų", "Sodžiaus", "Kolumbo", "Tėviškės", "Augalinis aliejus", "Dolores", "Maxima", "Optima linija", "Perla", "Karolina", "Žemaičio", "Aukselis", "Saulutė", "Omili", "Huilor", "Oilio", "Vitela", "Luccija", "Jasmine", "Caroli", "Zitos sojų aliejus".

Margarinai "Optima linija", "Aukselis", "Aima", "Lisette", "Extra", "Osrini".

Majonezai "Sodžiaus", "Provanso".

Maisto papildai "Memortop", "Soupseen".

Sausa bulvių košė "Mivina".

Greitai paruošiami makaronai "Mivina".

Oficiali Lietuvos pozicija nesikeičia

Šią savaitę Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje buvo balsuojama dėl Europos Komisijos pasiūlymo panaikinti draudimą Vengrijoje bei Austrijoje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Šias šalis palaikė ir prieš draudimo panaikinimą balsavo 22 iš 27 ES valstybių. Tarp jų – ir Lietuva. Tad draudimas auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 810 Vengrijoje ir T25 Austrijoje lieka galioti. GMO atžvilgiu Lietuva laikosi atsargumo pozicijos ir jos nekeičia. Maksimaliai griežtos arba atsargumo pozicijos GMO atžvilgiu Lietuva laikosi nuo 2004 m., kuomet ją suformavo Lietuvos Vyriausybė. Prieš dvejus metus Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė "Monsanto“ bandė gauti leidimą sėti Lietuvoje eksperimentinius GMO kukurūzus, tačiau, kad eksperimentai nepadarytų žalos aplinkai ir žmonių sveikatai, Aplinkos ministerija bandymų Kėdainių rajone daryti neleido.

Šaltinis – Aplinkos apsaugos ministerija.