Ar vilniečių laukia dar vienas brangus šildymo sezonas?

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje vyksta statybos. Jau šių metų gruodį čia žadėta išbandyti naują biokuro katilą. Kad taip bus, vylėsi ir pats energetikos ministras.

„Įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai. Tikimės, kad bus jau šis tas tiekiama į sistemą“, – nuogąstauja energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tačiau jau aišku, kad biokuro katilas bandomajai gamybai šiemet neužsikurs.

„Realu, kad pirmąjį kitų metų ketvirtį pradėtų veikti bandomuoju režimu“, – sako Vilniaus kogeneracinės jėgainės atstovas Artūras Ketlerius.

Paleisti biokuro deginimo įrenginius anksčiau sutrukdė karas Ukrainoje.

„Reikia laukti eilėse dėl kai kurių žaliavų. Šiuo atveju tai ne kainos problema, o kiek labiau grafikų ir tiekimo visų sutrikimų“, – situaciją komentuoja A.Ketleris.

Jau tik kitais metais užsikursianti jėgainė gali reikšti, kad sostinei ir toliau teks intensyviai tenkintis šiluma iš gamtinių dujų, o centralizuotai besišildantiems vilniečiams – dar vienas brangus šildymo sezonas.

„Norėjome klysti, bet realybė tokia, kad ateinantį šildymo sezoną dar versimės su tais šilumos gamybos įrenginiais, kuriuos turėjome iki šiol“, – komentuoja Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šildymo sezonas bus brangus, ir daug brangesnis, nei buvo iki šiol, nes dujų kainos, tikėtina, augs“, – prognozuoja buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Kogeneracinėje jėgainėje biokuro bloko statybų nesiseka baigti jau dvejus metus. Darbai buvo įstrigę dėl subankrutavusio generalinio rangovo, lenkų statybos bendrovės „Rafako“. Dabar už galutinį biokuro katilų paleidimą atsakingas suomių statytojas „Valmet“. Sutartis su nauju rangovu pasirašyta praėjusią savaitę. Jei šis vėluos atlikti darbus, sulauks baudos.

„Sutartyse yra sutartinių nuostatų dėl nepateisinamų priežasčių, vėlavimų, bet jų detaliau nepakomentuosiu“, – sako A.Ketlerius.

Anot buvusio energetikos ministro, tokius vėlavimus nulėmė klaida projekto pradžioje, kai kogeneracinė jėgainė patikėta valdyti „Ignitis grupei“.

„Vienintelis interesas yra pelnas. Nuo rezultatų pelnas nepriklauso, todėl „Ignitis grupė“ atlaidžiai vykdo projektus“, – mano A.Sekmokas.

Vilniaus miesto savivaldybė greitai paskelbs galimybę patiems prasčiausiems namams pasinaudoti parama ir per vasarą susitvarkyti.

Energetikos ministrui atrodo kitaip: „Manau, įmonė darė, ką galėjo.“

A.Sekmokas ragina pertvarkyti projekto nesugebančios užbaigti „Ignitis grupės“ valdybą.

„Valdymo sudėtis turėtų būti pakeista, į valdymo organus turėtų būti įtraukti asmenys, kurie atsakingi ir iš tikro suinteresuoti projekto sėkmingu vykdymu“, – apie būtinus pokyčius kalba buvęs ministras.

„Ignitis grupė“ – valstybės bendrovė. 73 proc. akcijų valdo valstybė. Likusią dalį – smulkieji investuotojai. „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybą sudaro septyni nariai, du – Finansų ministerijos atstovai.

„Šiandien pasakyti, kokį sprendimą priimsime, dar negaliu. Informacija tikrai nuvylė, bet kodėl taip atsitiko, gali būti dėl daugelio priežasčių ir ne visos jos priklauso nuo įmonės valdybos“, – situaciją komentuoja finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Yra skaidrus valdymas. Įmonė valdoma pagal geriausią europinę ir pasaulinę praktiką. Net keičiant būtų labai ilgas laikotarpis“, – sako energetikos ministras.

Iki kito šildymo sezono vicemeras vilniečiams siūlo išeitį – modernizuoti efektyvias šildymo sistemas ir renovuoti daugiabučius.

„Šilumos punktų automatizavimas leistų sutaupyti, mūsų skaičiavimais, iki 15 proc. suvartojimo. Vilniaus miesto savivaldybė greitai paskelbs galimybę patiems prasčiausiems namams pasinaudoti parama ir per vasarą susitvarkyti“, – žada vicemeras.

„Skamba labai naiviai ir juokingai. Vien pasižiūrėjus į pastaruoju metu vykstančius renovacijos projektus, galima pamatyti, kad jie arba sustoję, arba nevyksta, arba vyksta labai lėtai“, – kritiškai į pažadus žiūri buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Kol Vilnius negali šildytis biokuru, kogeneracinė jėgainė sieks padidinti komunalinių atliekų deginimą nuo 160 iki 200 tūkst. t per metus. Tai leistų maždaug 5 proc. sumažinti dujų įtaką šildymo sistemai.