Absurdo teatro, režisuojamo Kauno savivaldybėje, herojais tapo tikrieji teatralai. Slepiant nuo žiniasklaidos ir visuomenės, skubos tvarka parengtas tarybos sprendimo projektas, kuriuo nurodyta sujungti Kauno meno įstaigas. Teatralai pakilo į karą.

Buldozerio principas

„Kauno diena“ jau rašė, kad miesto tarybos kolegija pritarė siūlymui sujungti Kauno pantomimos ir plastikos teatrą su Kauno šokio teatru „Aura“ bei Kauno mažąjį teatrą – su Kauno kino studija. Išaiškėjo, kad pastarasis sprendimo projektas parengtas per dvi dienas, neatlikus jokių skaičiavimų, nuleidus vykdymą „iš viršaus“. Projektas slėptas nuo visuomenės – jis nebuvo įtrauktas į tarybos kolegijos darbotvarkę, tik vėliau tyliai priimtas per posėdį.

Per vakar vykusią aštrią menininkų ir politikų akistatą paaiškėjo, kad šio sprendimo projekto nematė nei Kauno meno taryba, nei patys savivaldybės Kultūros ir meno komiteto nariai. Viskas nuspręsta politiniu lygiu – tarybos kolegijoje.

Kas ta kolegija?

Savivaldybės mažojoje salėje susirinkę teatrų vadovai, menininkų bendruomenės atstovai net nežinojo, kas yra miesto tarybos kolegija ir kokias galias ji turi.

Vienintelis iš dalyvavusiųjų susitikime ir priklausantis tarybos kolegijai vicemeras Stanislovas Buškevičius aiškino, kad tai tik patariamoji tarybos instancija, neturinti jokio sprendžiamojo balso. Realybė visiškai kitokia.

Tarybos kolegija – miestą valdančios koalicijos atstovų sueiga, savo posėdžiuose formuluojanti ir teikianti siūlymus tarybai.

Šie siūlymai tik formaliai yra siūlymai – tie patys kolegiją sudarantys politikai jau miesto taryboje balsuoja dėl savo pačių pateiktų siūlymų, t.y. sprendimų. Taip pusiau slaptai priimami svarbiausi miestui sprendimai.

Kirto iš peties

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis abejojo, ar Kauno savivaldybė pajėgi išlaikyti tris biudžetinius teatrus, tad, pasak jo, atsirado siūlymas optimizuoti teatrų veiklą.

„Ar jums per daug kultūros? Ar Kaunas gali sau leisti prabangą naikinti tai, kas kurta dešimtmečius? Kas čia per šnekėjimas: „Kaunas turi per daug teatrų – trys išlaikomi iš valstybės lėšų“? Jūs ne tiek išlaikote šlamšto iš valstybės lėšų! Ką jūs kergiat: aviną – su višta? Kino studiją – su teatru!“ – nerinkdama žodžių rėžė Seimo narė Dalia Teišerskytė.

„Sprendžiame tik vienos dienos problemas. O juk kultūra yra nusikalstamumo prevencija. Visada lengviausia nuskriausti menininką, nes jis nemoka muštis ir nenori konflikto, bet nepamirškite, kad visi atsimins menininkus, o ne valdininkus“, – kalbėjo D.Teišerskytė.

Vadina sunaikinimu

„Auros“ šokio teatro direktorė Birutė Letukaitė teigė apie jungimą sužinojusi naršydama internete. Ji sakė, kad nebuvo jokios diskusijos su sprendimą priėmusiais politikais.

„Ne teatralus su antrankiais išveda iš teatrų, – kreipėsi į politikus B.Letukaitė, ko gero, turėdama galvoje STT šienapjūtę Kauno savivaldybėje. – Gal per mažai žiūrite spektaklių? Žmogus, einantis į teatrą, nevogs ir neplėš.“

„Mes iš dalies išsilaikome iš projektų, užsidirbame patys. Mums finansavimą sumažino dar 100 tūkst. litų ir dar nori sunaikinti“, – kalbėjo „Auros“ vadovė.

Vadovautų vicemero draugas

„Teatras dirba pagal Teatro ir koncertinių įstaigų įstatymą, o kinas – pagal Kino įstatymą. Sujungimas – jau prieštaravimas įstatymui. Sujungus mus, Registrų centre bus registruojama viena įstaiga, vadinasi, teatro pavadinimo nebeliks. Lieka tik Kino studija. Teiginys, kad bus sutaupyta lėšų, nes atsilaisvins direktoriaus ir buhalterės etatas, – nesąmonė. Savivaldybė mums duoda tiek, kiek tik ir trūksta šių dviejų etatų algoms. Visas likusias lėšas mes užsidirbame patys ir sakyti, kad, sujungus mus, bus sutaupyti 2 milijonai – absurdo teatras“, – sakė Mažojo teatro vadovas Audrius Baniūnas.

Prijungus šį teatrą prie Kauno kino studijos, naujam junginiui vadovautų pastarosios vadovas Edvinas Bindokas, itin dažnai besilankantis pas miesto vicemerą Stanislovą Buškevičių.

Metus gyvuojanti Kino studija kol kas negali pasigirti rimtesniais projektais ir yra visiškai finansuojama iš savivaldybės biudžeto.

Nesusitaria patys

Kiek kitokios nuomonės buvo Mažojo teatro meno vadovas Vytautas Balsys ir aktorius Ramūnas Šimukauskas. Pastarasis pripažino, kad būtent jis kreipėsi į savivaldybę dėl Mažojo teatro prijungimo prie Kauno kino studijos, tačiau sakė nežinantis, kam kilo mintis sujungti „Auros“ teatrą su Pantomimos ir plastikos teatru.

V.Balsys ir R.Šimukauskas iškėlė idėją, kad visus Kauno teatrus galėtų valdyti ir vienas administratorius, nes esama valdymo sistema – išsigimusi. Pasak jų, sujungus administraciją, meninė programa nenukentės.

E.Balsys ir R.Šimukauskas neslėpė, kad siekia būti prijungti prie kino studijos dėl to, kad nesutaria su direktoriumi A.Baniūnu.

Kaune – valdymo krizė

Režisierius Andrius Žiurauskas pritarė, kad Kaune – valdymo krizė, tačiau ne teatro, o miesto valdžios. Pasak jo, politikai prieš rinkimus žadėjo, kad kultūra bus aukščiau visko, tačiau situacija pasikeitė kardinaliai.

„Kol A.Kupčinskas, sutikęs vieną ar kitą Kultūros ir meno tarybos narį žadėjo kuo skubesnį susitikimą su kultūros atstovais, politikai pavasario pradžiai paleido dar vieną antį – iš žiniasklaidos sužinojome, kad jungiami teatrai. Tai atlikta be jokių skaičiavimų ir nekviečiant mūsų tarybos. Kauno kultūros politiką dėlioja kažkas, kas neprisiima atsakomybės, prisidengdamas slapyvardžiu „kolegija“, – kritikos posėdyje negailėjo Ina Pukelytė, Kauno kultūros ir meno komiteto pirmininkė.

Kliuvo komitetui

A.Žiurauskas klausė savivaldybės Kultūros ir meno komiteto pirmininko Aušrio Kriščiūno, ką gina jo vadovaujamas komitetas miesto taryboje: menininkus ar politikus.

„Komitetas irgi sužino apie sprendimus iš spaudos, bet bandome taisyti šitą situaciją savarankiškai. Einame ten, kur mūsų nekviečia, dirbame. Po paskutinio pasitarimo galiu pasakyti: nepritariame, kad būtų sujungtas „Ąžuolynas“ ir Kauno bigbendas“, – aiškino A.Kriščiūnas.

S.Buškevičius dėl teatrų jungimo kaltino šalies Vyriausybę, kuri liepė taupyti.