Koks NT dominuoja?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius „Kauno dienai“ apžvelgė miesto NT tendencijas. Pasak eksperto, kol kas Kaune trūksta brangesnio būsto, tačiau plėtojami projektai netolimoje ateityje galės atliepti paklausą.
„Kaune vis dar jaučiamas būsto trūkumas, kuris atlieptų paklausą. Didesnius įsigijimus riboja nepakankamai statomas vidutinio ir brangesnio segmento būstas, dominuoja ekonominis būstas, vystomas atokiau nuo miesto.
Tačiau galime stebėti ir plėtros potencialą. Štai naujai vystomi projektai Žemojoje Fredoje, kitoje Santakos pusėje, keli vystomi projektai centrinėje miesto dalyje ar vystytojų planai plėstis šiose teritorijose, tad manome, kad ta pasiūla bus pavyta kitais metais“, – įsitikinęs M. Statulevičius.
Jis nurodė, kad tiek spalį, tiek rugsėjį Kaune buvo sudaryta panašiai NT įsigijimo sandorių, o tai rodo, kad rinkoje nuotaikos geresnės negu pernai.
„Tam tikri NT segmentai Kaune galėtų būti labiau subalansuoti. Žinoma, plėtotojams reikia daugiau drąsos, nes brangesniam turtui reikia ir geresnių žemės sklypų, esančių gerose miesto vietose, o tokių vietų planavimas ir projektavimas ilgiau užtrunka. Prestižinio būsto rinka po truputį pildosi. Aišku, jei kalbame apie Vilnių, ten prestižinio būsto kaina yra apie 8–9 tūkst. eurų už kv. m, tai Kaune tokių kainų nelabai yra, dažniau prabangus būstas čia prasideda nuo 4–5 tūkst. eurų už kv. m. Tokio būsto Kaune nėra daug, skaičiuojama dešimtimis, o rinka norėtų daugiau“, – įžvalgomis dalijosi LNTPA prezidentas.
Jis pastebėjo, kad Kaune būsto kainos per pastaruosius metus augo apie 10 proc. Panašios tendencijos stebimos ir kituose Lietuvos miestuose, todėl Kaunas neišsiskiria iš bendro šalies konteksto. Tačiau Kaune kuriamos ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietos, įvairūs veiklos centrai, pramonės zonos, todėl brangesnio būsto paklausa gali augti.
Prestižinio būsto stoka
Apie tai, kad Kaune trūksta brangaus būsto, kalbėjo ir NT vystytojai. Kaune išskirtinį būstą žmonės renkasi ne tik pagal tai, kokio jis dydžio, bet ir pagal tai, kas matosi pro langus. Laimi tie, kurie gali pasiūlyti ir miesto, ir gamtos sinergiją.
„Pagrindinė tendencija – limituota prestižinio būsto pasiūla, atsiliekanti nuo augančios paklausos. Jeigu šiuo metu Vilniuje prestižinio ir naujos statybos būsto pasiūla yra tikriausiai rekordinė, Kaune – jos beveik nėra. Tai, greičiausiai, priklauso nuo rinkos brandos. Kaunas sparčiai vejasi Vilnių, kurdamas kokybiškus naujus projektus. Kauniečiai pradeda grįžti iš gyvenimo užmiestyje ir nuosavame name, į gyvenimą centre.
Kai prestižinis būstas siūlomas Kaune, gyventojus traukia unikalios vietos ir panoraminiai vaizdai, unikali architektūra ir kokybė. Be viso to svarbios ir papildomos paslaugos, sukuriamos rajono viduje ir kaimynystėje. Kartu su „SBA Urban“ komanda siekiame ir „Nemunaičiuose“ pasiūlyti 5 min. rajoną žmogui, vertinančiam savo laiką“, – teigė Žemojoje Fredoje „Nemunaičius“ plėtojančios įmonės „Urban LIVE“ vadovas Andrius Mikalauskas.
Svarbi – ne tik kaina
Bendrovės „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė „Kauno dienai“ tikino, kad prestižinio būsto samprata – gerokai išsiplėtusi.
„Tai seniai nebėra tik prabanga ar kv. m kaina – vis dažniau prestižas siejamas su vieta, kokybe ir gyvenimo būdu. Pirkėjai ieško vietos, kur patogu gyventi kasdien: arti miesto centro, gerai išvystyta infrastruktūra, žaliosios erdvės, patogus susisiekimas, o aplinka – jaukiai urbanistinė ir bendruomeniška.
Kita tendencija – tvarumas. Žmonės vertina A++ klasės energinį efektyvumą, gerą garso izoliaciją, natūralią šviesą, kokybiškas medžiagas. Tai tampa norma, o ne išimtimi. Vis dažniau pirkėjai pirmiausia atkreipia dėmesį į žaliąsias erdves, patogų susisiekimą viešuoju transportu, pastato ilgaamžiškumą ir paprastą priežiūrą – tai tampa esminiais kriterijais renkantis būstą. Tvarumas šiandien reiškia ne tik mažesnes energijos sąnaudas, bet ir gyvenimo kokybę, sveikesnę aplinką, mažesnį triukšmą, daugiau šviesos bei natūralaus kontakto su gamta. Pirkėjai nori būsto, kuris išliktų vertingas ir po dešimtmečio – tiek dėl kokybės, tiek dėl patogaus, harmoningai suplanuoto gyvenimo“, – apie tai, kas laikoma prestižiniu būstu, kalbėjo NT ekspertė.
Be to, pastebima, kad pirkėjai vis labiau vertina estetiką ir identitetą. Jiems svarbu, kad būstas turėtų savitumą, unikalų architektūrinį sprendimą, darnų santykį su vietos istorija, išskirtinį vaizdą pro langą.
„Kaune pirkėjai ypač vertina galimybę gyventi arti vandens, tai kuria kasdienybės prabangą, kuri dažnai svarbesnė už bet kokį interjero įmantrumą. Pirkėjai, ieškodami prestižinio būsto, taip pat visuomet atsižvelgia į erdvumo ir racionalaus išplanavimo kriterijų. Jiems svarbu, kad nebūtų perteklinių, sunkiai panaudojamų kampų, kad kiekvienas kvadratinis metras būtų funkcionalus. Erdvės pojūtis tampa prabanga, kurią vertina tiek šeimos, tiek individualūs pirkėjai“, – pirkėjų lūkesčius vardijo J. Vilkenė.
Pasak jos, labai svarbus ir privatumas, todėl renkantis būstą dažnas pirkėjas nenori, kad namai būtų prigludę vienas prie kito, o tarp pastatų vyrautų sutvarkyta aplinka.
Infrastruktūros plėtra
NT rinkos ekspertai atkreipė dėmesį, kad būsto vertę kelia ne tik vieta, unikalūs architektūriniai sprendimai, bet ir tai, kokia infrastruktūra bus šalia, ar bus patogu pasiekti parduotuves, ugdymo įstaigas, darbą, kaip greitai bus galima nuvykti į Kauno centrą.
Šiuo metu Kaune statomi nauji tiltai, kurie leis sujungti upių krantus ir priartins miesto centrą prie naujai vystomų gyvenamųjų namų kvartalų. Nauja pėsčiųjų jungtis kyla iš Žemosios Fredos į Nemuno salą, dar viena – iš Brastos gatvės į Santaką. Taip pat statomas Kėdainių tiltas, kuris pagerins susisiekimą automobiliais.
„Viena dedamųjų brangesniam turtui – kad jį būtų galima patogiai pasiekti. Didelis privalumas – centrą pasiekti pėsčiomis, kai vaikai gali saugiai grįžti iš mokyklų ir jiems nereikia kirsti judrios gatvės ar eiti per tunelius. Kaunas tikrai išsiskiria tiltų statyba, tad tų jungčių atsiranda vis daugiau. Tai labai svarbu atveriant naujas miesto teritorijas. Nauji tiltai neabejotinai taps dideliu privalumu“, – teigė M. Statulevičius.
Tiltai – tik viena dedamųjų, kuriant miestą, kuriame būtų patogu gyventi. Taip pat svarbu investuoti į infrastruktūrą, priartinti įvairias paslaugas prie naujakurių.
„Švietimas, pirminės sveikatos priežiūros ar socialinės paslaugos yra savivaldybės prerogatyva, tačiau problema ta, kad mūsų miestai ne visada planuojami pagal išgales ir žiūrima tiesiog pagal ekonominius interesus. Dalis projektų vystoma ten, kur savo laiku nebuvo pakankamai vystoma reikiama infrastruktūra, tad čia gelbėja privačios iniciatyvos – kuriasi privačios mokyklos, klinikos ir pan.
Tačiau Kaunas yra gan kompaktiškas miestas, tad atsiradus naujoms jungtims, tie ryšiai sutrumpėja. Kiek kalbame su vystytojais ar gyventojais, nepastebime, kad jie pasigestų infrastruktūros. Net ir naujai vystomuose projektuose dažnai nurodoma, koks atstumas iki artimiausios parduotuvės, mokyklos, stotelės ar kito reikalingo objekto. Visi atstumai, kiek įmanoma, yra trumpinami“, – komentavo LNTPA prezidentas.
NT vystytojai įsitikinę, kad miestų planavimas – svarbi dedamoji, kad nauji namai būtų statomi strategiškai patraukliose vietose.
„Miesto infrastruktūra šiandien tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių būsto patrauklumą ir jo vertės augimą. Aiškiai matome, kaip infrastruktūros pažanga keičia rajono įvaizdį ir būsto paklausą – tiltų tiesimas, gatvių rekonstrukcija, nauji dviračių takai ir patogesni viešojo transporto maršrutai tiesiogiai gerina gyvenimo kokybę. Kuo miestas tampa labiau pasiekiamas, tuo sparčiau auga susidomėjimas tokiose teritorijose vystomais projektais.
Puikus pavyzdys – Kauno dešinysis Neries krantas, kur vystomas „Piliamiestis“. Čia vykstantys infrastruktūros pokyčiai jau dabar daro didelę įtaką viso rajono patrauklumui. Plėtros metu bus pratęsta ir sutvarkyta Neries krantinė, kuri atvers dar daugiau erdvės gyventojams ir miestiečiams – čia atsiras patogūs pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio zonos, vietos aktyviam laisvalaikiui prie upės“, – teigė „YIT Lietuva“ ekspertė J. Vilkenė.
„Kaunas šioje srityje išsiskiria tikriausiai ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių kontekste. Strategiškai plėsdami miesto ir ypač – jo centro ribas, Kauno savivaldybė pirma rūpinasi infrastruktūra ir jos prieinamumu. Tada ir investuotojams tampa patraukliau investuoti į gyvenamuosius ir verslo objektus. Pirma – infrastruktūra, o tada – plėtra gyventojams.
Kairiajame Nemuno krante, kur įsikūrę ir „Nemunaičiai“, tai galima jausti labai stipriai. Čia tiesiamas pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, netoliese – Kėdainių tiltas, rekonstruojama H. ir O. Minkovskių g., planuojami kultūros ir laisvalaikio objektai. Visa tai labai prisideda tiek prie būsto patrauklumo jame gyventi, tiek ir investuoti, nes besiplečianti infrastruktūra natūraliai kelia ir būsto vertę“, – antrino ir „Urban LIVE“ vadovas A. Mikalauskas.
Tam tikri NT segmentai Kaune galėtų būti labiau subalansuoti.
Patogus miestas
M. Statulevičius pažymėjo, kad siekiamybė vystant naujus kvartalus yra padaryti taip, kad kuo daugiau objektų būtų patogiai ir greitai pasiekiami. Išimtis galėtų būti darbas, jis nebūtinai turi būti arti namų.
„Ne visada žmonės gyvenamąją vietą renkasi pagal darbą. Kartais tenka persikraustyti, o darbas lieka tas pats. Be to, dar ir nuotolinis darbas netaps didele išimtimi. Kitiems tenka judėti, tačiau čia svarbus atstumas. Lygiai taip pat, kaip ir pasiekiant kitus reikiamus objektus. Norisi turėti miestą, kuriame pėsčiomis per 15 min. būtų galima pasiekti reikiamas vietas, bet reikia, kad būtų sukurti ir geri ryšiai keliaujant automobiliais ar viešuoju transportu. Žmogus, rinkdamasis gyvenamąją vietą, turėtų įsivertinti, kiek jam truks nuvažiuoti iki darbo, nuvežti vaikus į darželį. Kaune taip pat jaučiama ta siekiamybė viską priartinti, todėl palaikomi tie projektai, kurie yra arti sukurtos infrastruktūros“, – nurodė pašnekovas.
Kaune būstą vystančių bendrovių atstovai „Kauno dienai“ nurodė, kad kuriant modernius kvartalus reikia siekti, kad vadinamoji 15 min. miesto idėja būtų neatsiejama nuo plėtros. Tam reikia didesnių plotų, juos surasti ir išplėtoti yra sudėtingiau, tačiau tai daryti tiesiog būtina.
„Nemunaičius“ ir kuriame įgyvendindami tokią idėją. 6 ha teritorijoje šiuo metu jau iškilęs pirmasis gyvenamasis etapas, o lygiagrečiai statome „Pasakos“ gyvenamąjį projektą, „Hermano“ verslo centrą, daugiaaukštę automobilių aikštelę. Visuose objektuose planuojame komercines erdves – kavines, parduotuves, pramogų erdves, viešus skverus, aikštes. Tolesnė plėtra taip pat paremta šiais principais.
Mišrios paskirties, arba 15 min. miesto koncepcija yra sudėtinga, trapi, tačiau, neabejoju, kad tai yra modernių miestų plėtros ateitis. Didžiausias iššūkis kuriant – atrasti balansą tarp gyventojų, darbuotojų tankio ir komercinių erdvių sėkmės. Žmonės kvartale padeda išsilaikyti čia veikiančioms kavinėms, parduotuvėms, paslaugoms, o savo ruožtu tokios komercinės erdvės padeda gyventojams taupyti laiką“, – teigė A. Mikalauskas.
Pasak J. Vilkenės, turėti viską šalia – ne utopija, o kryptis, kuria jau juda šiuolaikinė miestų plėtra.
„Matome, kad ši koncepcija mūsų projektuose – tiek „Matau Kauną“, tiek „Piliamiesčio“ kvartale – itin pasiteisina ir yra labai vertinama gyventojų. Žmonės vis labiau nori gyventi ne tik arti miesto, bet ir taip, kad viskas būtų pasiekiama pačioje projekto teritorijoje. Tai reiškia, kad pirkėjams svarbu turėti po ranka ne tik patogią infrastruktūrą, bet ir paslaugas, kurios kuria kasdienybės komfortą.
Tokios multifunkcinės teritorijos tampa vis labiau geidžiamos, nes suteikia galimybę gyventi savarankiškame, patogiai suplanuotame kvartale, kuriame viskas pasiekiama ranka. Gyventojai vertina, kad gali sutaupyti laiko, mažiau priklausyti nuo automobilio ir turėti aktyvų, subalansuotą gyvenimą“, – kalbėjo „YIT Lietuva“ ekspertė.
Būstas sau ar nuomai?
„Kauno diena“ pasidomėjo, ar mieste perkamas būstas dažniau skiriamas sau, ar kaip investicija, kuri generuos pajamas iš nuomos ar pakilusios kainos.
„Sprendimas, ar naują NT įsigyti gyvenimui sau, ar investicijai, kauniečiai priima labai individualiai ir įsivertindami esamą pasiūlą. Pavyzdžiui, butai centre gali būti patrauklūs tiek investicijai – auganti turto vertė, nuomos pajamos, tiek ir gyvenimui sau, kai mokyklos, parduotuvės, pramogos ir darbas yra šalia. Tad konkrečios takoskyros nėra, kauniečiai ieško abiejų galimybių. Savo jau išvystytame projekte „Miestas“ ar pirmajame „Nemunaičių“ etape, turime abiejų tipų pirkėjų – investuotojai jau sėkmingai uždirbo iš reikšmingo vertės prieaugio, o pirkėjai „sau“ jau gyvena savo būstuose“, – nuomonę išsakė „Urban LIVE“ vadovas A. Mikalauskas.
„Dėl mažėjančių būsto paskolų palūkanų ir gerėjančių finansavimo sąlygų matome augantį susidomėjimą būstu kaip investicija – šiemet fiksavome apie 15 proc. mūsų parduotų butų, kurie buvo įsigyti ne kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, o būtent investicijai. Kita vertus, daug pirkėjų vis dar ieško būsto sau – komfortiškos gyvenamosios aplinkos, netoli miesto centro, šiuolaikinės kokybės“, – antrino „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė J. Vilkenė.
Ji pastebėjo, kad pirkėjai vis dažniau grįžta įsigyti dar vieno būsto iš tų pačių vystytojų. „Priežastys skirtingos: vieni keičia būstą šeimai pagausėjus, ieško erdvesnio būsto, tačiau nori likti tame pačiame projekte, kur jaučiasi gerai ir pažįsta aplinką. Kiti, įvertinę projekto kokybę, vietos patogumą ir išlaikomą vertę, nusprendžia įsigyti dar vieną būstą investicijai.
Toks pasitikėjimas ir lojalumas rodo, kad žmonės naujai kuriamus kvartalus mato kaip ilgalaikę gyvenimo vietą, o ne vien finansinį sprendimą – tai, mūsų vertinimu, geriausias įrodymas, kad būstas gali būti ir namai, ir tvari investicija tuo pačiu metu“, – pridūrė NT ekspertė.
Naujausi komentarai