Ar išnyks sostinės „Kablys“?

Vietoj klubo – biurai?

Vilniečiai dėl "Kablio", kuriame kelis dešimtmečius vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, sunerimo pamatę, kad įmonė "Žibosa" planuoja keisti klubo "Kablys" paskirtį iš kultūrinės į administracinę. Taip pat ketinama atlikti pastato remontą. Žmonės įtarė, kad daugelio pamėgta vieta virs biurais.

Savivaldybėje buvo paskelbti projektiniai pasiūlymai, kuriuos "Žibosos" užsakymu parengė R.Mažeikaitės IĮ "Mažasis atriumas". Dokumentuose skelbiama, kad bus keičiama kultūros rūmų Kauno gatvėje paskirtis į administracinę, taip pat atliekamas pastato remontas. Tiesa, nurodoma, kad pastato konstrukcijos, nei laikančiosios, nei nelaikančiosios, nebus keičiamos.

"Esamos patalpos pritaikomos pagal paskirtį: pagrindinė salė po remonto – konferencijų salė, mažesnės salės – kabinetai ir pan. Bendrųjų patalpų – koridorių, fojė, sanitarinių mazgų ir kt. – paskirtis nekeičiama", – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Pastato plotas po remonto neturėtų kisti. "Patalpų paskirtis nekeičiama arba keičiama neženkliai. Nekeičiamas bendras, pagrindinis bei pagalbinis plotai. Pirmo aukšto planinę struktūrą sudaro vestibiulis, fojė, konferencijų salė, kabinetai, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos. Antro aukšto – kabinetai, poilsio, pagalbinės ir sanitarinės patalpos", – dėsto architektai.

Tačiau tokiais planais pasipiktino vilniečiai, kurie įtarė, kad bus naikinama svarbi kultūrinė erdvė ir vietoje jos atsiras biurai. Šiuo metu "Kablyje" vyksta nemaža dalis sostinės nekomercinės muzikos renginių, čia įrengtas viešbutis bei kavinė.

Peticija pasirašyta

Sausio viduryje portale peticijos.lt buvo surinkta apie 2,5 tūkst. parašų peticijai, adresuotai UAB "Žibosa", Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ir Vilniaus miesto savivaldybei. Peticijoje žmonės prašė, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę.

"Pastato istorija – nuostabi, būtų netektis pamatyti, kaip galiausiai tokį pastatą renovuoja į administracinį stiklinį bunkerį. "Kablys" jau daug metų yra jaunimo labai mėgstama andergraudinė vieta, tad jo kultūrinės funkcijos atėmimas reikštų subkultūros žalojimą ir diskriminavimą." "Kablys" per 30 gyvavimo metų tapo alternatyvos sinonimu ir yra bene vienintelis toks Vilniuje. Vilniui nereikia antro "Pramogų Banko", mums reikia išsaugoti ir tęsti šio kultinio kultūrinio objekto egzistenciją." "Tai viena iš mažai likusių Vilniuje vietų, kur dar galima atrasti besivystančią pogrindžio kultūrą." "Centre ir taip pakanka verslo centrų, pilna vietos kurtis įmonėms. Palikit šį objektą kultūrai." Tokiais ir panašiais sakiniais savo parašus palydėjo pasirašiusieji peticiją.

Pastato istorija – nuostabi, būtų netektis pamatyti, kaip galiausiai tokį pastatą renovuoja į administracinį stiklinį bunkerį.

"Prašome, kad pastato bei žemės, ant kurios jis stovi, paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad, pakeitus paskirtį, tik laiko klausimas, kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos erdvės. Mes to nenorim! KABLYS – KULTŪRAI!" – rašė peticijos autoriai.

Siūlo ieškoti kompromiso

Visuomenei pradėjus domėtis "Kablio" situacija, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis savo "Facebook" paskyroje paaiškino, kad savininkai privalo keisti paskirtį, nes juos taip elgtis įpareigoja sutartis su NŽT, kitaip bus nutraukta žemės nuomos sutartis. Tačiau pastato paskirties keitimas nekeis jo naudojimo paskirties. "Žinoma, tai jokiais būdais neapsaugo nuo to, kad taip viskas ir liks amžinai, nes pastatas yra privatus ir gali keistis jo panaudojimas", – rašė P.Poderskis.

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybė pranešė, kad Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai pateikė prašymą pastato, kuriame įsikūręs "Kablys", kultūrinę paskirtį pripažinti vertingąja savybe.

Savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sakė, kad neformalūs bendruomenės centrai sostinėje turėtų "išsaugoti savo telkiančią funkciją".

"Jei būtų konstatuota, kad pastatui taikytina tokia, platesnė, apsauga, reikėtų toliau šnekėtis su savininkais. Kalbu apie kompromiso paieškas – kad kultūrinę paskirtį turintis ir atitinkamai suprojektuotas pastatas galėtų išsaugoti kultūrines funkcijas, kad čia liktų renginiams ar kitokiai kultūrinei veiklai pritaikytų erdvių. Toks pastarąjį dešimtmetį yra susiformavęs ir šio pastato statusas miesto urbanistinėje struktūroje, tokią jo reikšmę mato ir savivaldybė", – sakė M. Pakalnis.

Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba sprendimą po Vyriausiojo miesto architekto skyriaus kreipimosi priimti turėtų per kelias savaites.

Registrų centro duomenimis, sklypas Kauno gatvėje priklauso valstybei. Statinio paskirtis – komercinė. "Žibosa" kultūros barą įsigijo 2005 m. pabaigoje. Pats statinys nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).