Neapšviestas, purvinas, apsuptas vietomis žolėmis apžėlusia aikšte - taip atrodo S.Dariaus ir S.Girėno paminklas 75-ųjų skrydžio metinių išvakarėse.
Prieš 15 metų Ąžuolyno pakraštyje, prie Kūno kultūros akademijos, buvo pastatytas paminklas S.Dariui ir S.Girėnui (skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algimantas Nasvytis).
Tuomet pritrūko lėšų paminklo aplinkai sutvarkyti. Šių metų pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcija šiems darbams skyrė 800 tūkst. litų.
„Paminklas mūsų garsiausiems lakūnams patenka į Sporto šlovės alėjos Kaune teritoriją. Jai sutvarkyti buvo skirti nemaži pinigai, parengta sąmata, tačiau iki šiol nieko nepadaryta", - piktinosi viena Sporto šlovės alėjos iniciatorių, buvusi daugkartinė Lietuvos moterų rutulio stūmimo rekordininkė Kristina Keturakytė.
Pašnekovė stebėjosi, kad aikštėje prie paminklo auga žolė, kažkas išardė dalį aikštės grindinio, per siūles aptekėjęs obeliskas. Ant paminklo mėtosi saulėgrąžų lukštai, smulkios šiukšlės, o už jo nugaros atsiveria nemalonus akiai vaizdelis. Obelisko figūros seniai nebeapšviečiamos naktį.
K.Keturakytė sakė, kad tokia paminklo aplinka jubiliejaus išvakarėse - tai ne tik miesto savivaldybės, bet ir čia įsikūrusios Kūno kultūros akademijos, jos auklėtinių nepagarba S.Dariui ir S.Girėnui.
Komunalinio ūkio skyriaus vadovas Valius Knokneris sakė žinąs apie kelių direkcijos lėšas. „Jos skirtos ne tik paminklo prieigoms, bet ir Sporto gatvei tvarkyti. Tai sudėtingas uždavinys. Dabar yra projektuojami minėto komplekso tvarkymo darbai. Tik po to bus paskelbtas konkursas", - aiškino jis. Paklaustas, ar negalima būtų ir be projekto aptvarkyti aplinką ir apšviesti paminklą, V.Knokneris pažadėjo, kad tai bus padaryta ik liepos 17 dienos.
Lakūnų atminimas
S.Darius ir S.Girėnas žuvo Soldino apylinkėse 1933 metų liepos 17-osios naktį. Taip nutrūko „Lituanicos" skrydis, trukęs 37 val. 11 min.
Lakūnai po mirties apdovanoti Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde ir Lietuvos skautų ordinu. Lietuvos paštas išleido S.Dariaus ir S.Girėno pašto ženklų seriją. S.Dariaus gimtinė Rubiškė pavadinta Dariaus kaimu.
Pastatyti paminklai: Kuhdamme (1936 m., dab. Pszczelnikas, Lenkija), Čikagoje (1935 m.), Niujorke (1958 m.), Beverli Šore (1971 m.), Kaune (1993 m.).
Vokiečių okupacijos metais (1943 m.) lietuvių skulptorius Bronius Pundzius iškalė Puntuko akmenyje, Anykščių šilelyje, lakūnų bareljefus ir dalį testamento teksto.
1958 m. dabartinio Karo muziejaus patalpose atidaryta transatlantinio skrydžio ekspozicija.
Jubiliejiniais 1983 metais režisierius Robertas Verba sukūrė dokumentinį filmą „Lituanikos sparnai", o Raimondas Vabalas - meninį filmą „Skrydis per Atlantą".
Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi lakūnų balso įrašai ir filmuota medžiaga, kurią muziejui perdavė LNK. Įvairių eksponatų turi Plungėje esantis Žemaičių dailės muziejus.
Naujausi komentarai