Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstys miesto dviračių transporto infrastruktūros plėtros iki 2020 m. programą. Pagal ją planuojama nutiesti 112 kilometrų dviračių trasų susisiekti miesto centre ir su miesto rajonais.

Dviračių transporto infrastruktūros plėtros iki 2020 m. programoje pateikta esamos dviračių infrastruktūros būklės analizė, nustatyti dviračių infrastruktūros plėtros prioritetai ir galimi finansavimo šaltiniai.

Pagal šią programą nustatyti pagrindiniai prioritetai – nutiesti 112 km dviračių trasų, skirtų kasdien susisiekti dviračiais miesto centre ir su miesto rajonais. Iš jų nutiesti 34,3 km pagrindinių dviračių trasų – ne siauresnių kaip 3 metrų pločio takų, dar paženklinti ir pritaikyti dviračių eismui Vilniaus miškų ir parkų takus ir kelius, įrengti 19 km rekreacinių takų Neries pakrantėmis, žiedinius dviračių maršrutus Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijose.

Planuojama sukurti viešųjų dviračių susisiekimo sistemą miesto centre (viešieji dviračiai, jų nuomos terminalai, elektrinių dviračių laikymo ir baterijų įkrovimo terminalai, pritaikyta aplinka dviračiams ir neįgaliesiems).

Įgyvendinus programą, atsiras daugiau dviračių takų nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose – Pilaitėje, Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje, Pavilnyje, Balsiuose ir Santariškėse, kur gali būti įrengtos ir dviračių saugojimo aikštelės šalia persėdimo į greituosius autobusus, traukinius ar planuojamą greitąjį tramvajų.

Siekiant, kad dviračiai taptų saugia ir patogia transporto priemone, nuo 2014 m. kasmet reikėtų investuoti po 15–16 mln. litų. Juos tikimasi gauti iš ES fondų.

Šiuo metu Vilniuje yra 126 km paženklintų dviračių trasų, 83 km dviračių, pėsčiųjų ir dviračių takų, 13 km dviračių eismo juostų gatvėse, 30 km dviračių juostų šaligatviuose.