Lietuvą ir Lenkiją sujungs valdovų istorinių rezidencijų kelias: Vilniaus laukia staigmenos

Sujungs Vilnių ir Malborką

Valdovų rūmų muziejus nuo šiol turės dar vieną partnerį – daugybės lietuvių aplankytą, turistų iš viso pasaulio gausiai lankomą Malborko (Marienburgo) pilies muziejų Lenkijoje.

Su šiuo muziejumi pasirašyta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, numatyta rengti bendrus tarptautinius projektus. Muziejų vadovai dr. Vydas Dolinskas ir habil. dr. Januszas Trupinda teigia, kad abiejų muziejų likimai panašūs – Malborko pilis, kaip ir Valdovų rūmai, buvo kelis kartus suniokota ar sugriauta, o paskui atkurta. Tačiau Malborke darbai tęsiami dar ir šiandien.

Į UNESCO saugomų objektų sąrašą įtraukta Malborko pilis  – viena didžiausių Europoje – dažniausiai tapatinama su Kryžiuočių ordinu. Tačiau pamirštama, kad 315 metų ji yra buvusi ir Lenkijos karalių bei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, kurioje lankėsi tokie bendri valdovai kaip Steponas Batoras (1576–1586) ar Žygimantas Vaza (1587/1588–1632). Be to, Malborke savo ar ne savo valia anksčiau yra buvoję ir Lietuvos didieji kunigaikščiai Kęstutis bei Vytautas.

Karališka: iš Vavelio pilies kitąmet į Valdovų rūmus bus atvežtas išskirtinis eksponatas – vaikiški Žygimanto Augusto šarvai. / Muziejaus nuotr.

"Vilniuje atkurti Valdovų rūmus buvo paprasčiau – Lietuvai reikėjo simbolio, vietos, kurioje būtų pristatoma valstybingumo istorija ir ilgaamžė tradicija. Malborko pilis susidūrė su visai kitokia situacija – didžiąją laiko dalį tai buvo ne Lenkijos, o Kryžiuočių ordino nuosavybė. Ir po Antrojo pasaulinio karo valdžia ilgai diskutavo, ar verta investuoti į antilenkišką, XIX a. pabaigoje pradėtą restauruoti kompleksą", – pasakojo J.Trupinda.

Pavyzdžiui, buvo nuspręsta, kad Malborko viduramžiškas senamiestis nebus atstatomas. Vertingi architektūros elementai ir statybinės medžiagos tada buvo išvežtos į Varšuvą, kur buvo atkuriamas per karą sugriautas Lenkijos sostinės senamiestis. Galiausiai, anot J.Trupindos, Malborko pilies muziejaus atsiradimą nulėmė į šią vietą iš Sovietų Sąjungos (Voluinės, Lvovo, Vilniaus) atsikėlę lenkai. Jų iniciatyva šiandien pilis atkuriama, restauruojamos išlikusios erdvės.

Abiejų muziejų ekspertai šiandien galėtų pasidalyti patirtimi konservuojant išlikusius mūrus, restauruojant archeologinius radinius, įrengiant ekspozicijas, ruošiant parodas, vykdant mokslinius tyrimus, skleidžiant kultūrinio turizmo informaciją.

Prasmė: bendras istorinių rezidencijų kelio projektas leis geriau pažinti abiejų tautų istoriją ir atskleisti Malborko, Varšuvos ir Vavelio pilių lobynų reikšmes. / Muziejaus nuotr.

"Dalijimasis patirtimi – svarbus, dažnai nematomas muziejų darbas. Tačiau, pasirašę bendradarbiavimo sutartį, galvojame ir apie lankytojams patrauklių projektų rengimą – parodas, kuriose būtų atveriami kovų su kryžiuočiais kontekstai, valdovų rezidencijų istorinės raidos paralelės. Juk Lietuvos valdovai nuo pat viduramžių ne tik kovojo su Vokiečių ordinu, bet ir palaikė artimus ryšius su Malborku, tuomečiu Marienburgu, o didieji magistrai mūsų valdovams dažnai siuntė įvairių dovanų, egzotiškų vaisių ir pan. Abiejų rezidencijų informacija galėtų gerokai praturtinti bendrą istorinių ryšių kontekstą", – pastebėjo Valdovų rūmų muziejaus direktorius.

Gilesnis istorijos pažinimas

Bendri projektai Valdovų rūmų muziejaus partnerius iš Lenkijos paskatino susitikti Vilniuje. Į Lietuvą atvykę Malborko, Varšuvos karališkosios ir Krokuvos Vavelio karališkosios pilių, kuriose įsikūrę muziejai, vadovai su Valdovų rūmų muziejaus direktoriumi ir kitais specialistais aptarė abiejų šalių valdovų istorinių rezidencijų pažintinio kelio galimybę.

Tai ne tik lietuvių ar lenkų – tai ir ukrainiečių, baltarusių istorijai svarbios vietos.

Varšuvos karališkosios pilies vadovas prof. habil. dr. Wojciechas Fałkowskis mano, kad esama ne vienos priežasties jį kurti. "Kai atsidarė Valdovų rūmų muziejus, apėmė jausmas, kad atvėrėme monarchijos rezidencijų tinklą. Manau, tai būtų svarbu įteisinti. Pirmiausia, tai atvertų platų istorinį Abiejų Tautų Respublikos vaizdą. Žinoma, valdovų rezidencijų keliui dar trūktų Gardino pilies. Bet pradėti galime jau dabar. Antra priežastis, kodėl turėtume kurti tokį kelią, – rinkodara. Pagaliau galime pasiūlyti maršrutą, kuriuo važiuodami žmonės pažintų mūsų krašto istoriją, nes viena rezidencija papildo kitą. Toks tinklas galėtų prasidėti Vilniuje ir tęstis per Varšuvą iki Krokuvos bei atvirkščiai. Antra vertus, kiekvienas iš muziejų yra savaime įspūdingas objektas", – sakė jis.

Prasmė: bendras istorinių rezidencijų kelio projektas leis geriau pažinti abiejų tautų istoriją ir atskleisti Malborko, Varšuvos ir Vavelio pilių lobynų reikšmes. / Muziejaus nuotr.

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies vadovas prof. habil. dr. Andrzejus Betlejus mano, kad Valdovų rūmų muziejus, kaip ir Vavelio karališkoji pilis, yra tarptautinės reikšmės muziejinės institucijos.

"Tai ne tik lietuvių ar lenkų – tai ir ukrainiečių, baltarusių istorijai svarbios vietos. Manau, kad tik aplankę Vilniuje, Varšuvoje ir Krokuvoje esančias rezidencijas Abiejų Tautų Respublikos piliečių palikuonys gali iki galo suvokti, kokia buvo mūsų bendra istorija ir paveldas, kiek daug dalykų mus sieja", – istorinių rezidencijų kelio kūrimo argumentus dėstė A.Betlejus.

Atkeliaus unikalus eksponatas

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje" parengta bendradarbiaujant su Varšuvos karališkąja pilimi-muziejumi ir Adomo Mickevičiaus institutu (Lenkija). Bendrų valdovų rezidencijose įsikūrę muziejai teigia numatantys daugiau įspūdingų parodų. Iš Vavelio karališkosios pilies kitąmet bus atvežti unikalūs vaikiški Žygimanto Augusto šarvai, sukurti, kai būsimam Lietuvos ir Lenkijos valdovui tebuvo galbūt trylika metų.

Prasmė: bendras istorinių rezidencijų kelio projektas leis geriau pažinti abiejų tautų istoriją ir atskleisti Malborko, Varšuvos ir Vavelio pilių lobynų reikšmes. / Muziejaus nuotr.

Šiuos šarvus prieš pusmetį Lenkijai dovanojo Vengrijos vyriausybė. Dabar jie restauruojami, o paskui bus vežami į Vilnių. "Tai toks išskirtinis eksponatas, kad būtų sunku parinkti dar ką nors papildomai rodyti kartu su šarvais. Vertingiausi artefaktai pasaulyje taip ir pristatomi – po vieną, kaip išskirtiniai kūriniai, šedevrai", – sako šarvus saugančios Vavelio karališkosios pilies vadovas.

Jau anksčiau pasklido žinia, kad Valdovų rūmų muziejus 2023 m., kai Vilnius švęs 700 metų jubiliejų, planuoja didžiulę Žygimanto Augusto gobelenų parodą iš Vavelio karališkosios pilies rinkinių. Tai unikali visos Europos mastu ir vertingiausia Lenkijoje saugoma meno kolekcija greta Leonardo da Vinci paveikslo. Šie gobelenai Lietuvai svarbūs dar ir dėl to, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) juos užsakė gyvendamas Vilniuje.