Išankstinė internetinė registracija ir registravimas pagal laiką, o nebe pagal eilės numerį davė gerų rezultatų: galima pastebėti, kad poliklinikose sumažėjo konfliktų eilės į gydytojų kabinetus laukiančiųjų gretose.

Daugiau žmonių, pastebima, taip pat atsineša knygų ar žurnalų, kad ilgesnis laukimas skaitant taip neerzintų.

Pirmoji Lietuvoje elektroninė pacientų išankstinio registravimo sistema 2003 m. įdiegta Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikoje“, vėliau pamažu diegtos kitose šalies sveikatos priežiūros įstaigose.

Pagrindinis elektroninės registracijos sistemos tikslas nuo jos diegimo pradžios buvo tas, kad sumažėtų eilės prie registratūros ir būtų mažesnės grūstys prie gydytojų kabinetų. Prie sklandesnio pacientų priėmimo prisideda ir pacientų srautų valdymo moduliai, kurie leidžia gydytojams darbo vietoje matyti savo dienos darbo planą, kuriame sužymėti jam užregistruoti pacientai ir jų atvykimo laikai, tad daugelis gydytojų pacientus pagal pavardes kviečiasi patys.

Dar paprasčiau darbą organizuoja tos sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose įdiegti klientų srautų valdymo sistemų terminalai.

Tokią sistemą įdiegusios viešosios įstaigos „Antakalnio poliklinika“ direktorius Arūnas Grigaitis sakė, jog ši investicija tikrai pasiteisina. „Negalėčiau pasakyti, jog ir anksčiau būdavo daug konfliktų tarp laukiančiųjų, - sakė A.Grigaitis. - Įrengus tris eilių valdymo sistemas atskiriems skyriams, iš kurių didžiausia – registratūros, viskas pasidarė dar paprasčiau. Pirmąją įrengėme 2011, kitas dvi – pernai. Manau, kad tas kelias minutes palaukti eilėje žmonėms tikrai nėra problemos. O jeigu kitur tenka laukti apie valandą – tuomet ten kažkas blogai, prastai organizuojamas darbas, ir tokius atvejus reikia aiškintis“.

Tiesa, ginčai visu šimtu procentų tikriausiai niekada neišnyks. Viena VRM Medicinos centro Vilniaus filiale besilankanti vilnietė Ieva pasakojo, kad senyvi pacientai dažnai reikalauja, kad ji, trisdešimtmetė, būtinai užleistų jiems savo eilę.

Taip buvo ir pastarąjį kartą. „Ėjau pas okulistą. Pikti senoliai vis dar yra ir mistinė gyvoji eilė tebeegzistuoja, nesvarbu, kad jų „talonėliai“ net valandą vėliau. Gydytojams, matyt, irgi nesvarbu. O man svarbu. Apsiburbėjusi su ta gyvąja eile, išklausiusi, kokią velniavą kapitalizmas užnešė ir koks „brudas“ yra jaunimas, kad senųjų užleisti nenori, pralaukusi 45 min. be kalbos įsibroviau į kabinetą ir „pasiėmiau“ paslaugą. Neturiu tiek laiko, kad tokiu būdu jį švaistyčiau...“, - kalbėjo Ieva.