Ramiausia – sausį

„Eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu ne tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, tačiau vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai įvertinti vairavimo sąlygas”, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Bendrovės duomenimis, 2023–2024 m. užfiksuota beveik 600 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkas arba paspirtukininkas, iš jų 24 – vien per praeitą žiemą.

Atvejų, kai dviratininkai ar paspirtukininkai patys sukelia eismo įvykį, per dvejus metus užregistruota vos dvi dešimtys. Dažniausiai dviratininkai susižeidžia parkritę arba juos partrenkia kitos transporto priemonės.

2023–2024 m. už tokius įvykius atlyginta daugiau nei 320 tūkst. eurų, o vidutinė žala siekia 730 eurų. Didžiausias šių transporto priemonių įvykių skaičius fiksuojamas rugpjūtį, mažiausias – sausio mėnesį.

Išbandymai sutemus

Pasak dukart olimpinio čempiono ir dviračių parduotuvių „Umarai“ savininko Gintauto Umaro, žiemą dviračiu važiuoti gatvėmis nejauku tiems vairuotojams, kurie neįpratę prie intensyvaus eismo.

Sporto legenda mažiau įgudusiems dviratininkams žiemos laikotarpiu rekomenduoja rinktis maršrutus ne važiuojamąja kelio dalimi, o dviračių takais.

„Juose dviratininkai, ypač žiemos mėnesiais, gali jaustis saugiau“, – teigė G. Umaras.

Jis džiaugiasi, kad vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi.

„Daugiau skirtingų transporto priemonių vairuotojų supranta, kad reikia gerbti kitą eismo dalyvį, ypač kai jis – silpnesnėje situacijoje ir yra mažiau saugus. Žiemą, kai daug vairuojame tamsoje, svarbu pasirūpinti dviračio žibintais. Tuomet ir automobilių vairuotojai dėmesingesni, laikydamiesi didesnio atstumo prasilenkia su dviratininkais“, – sakė olimpinis čempionas.

Žiemą dviratis gatvėje gali būti stabilesnis nei automobilis.

Padangų veiksnys

G. Umaras dviratininkams žiemą pataria nepamiršti pasirūpinti savimi.

„Reikėtų rinktis aprangą, pralaidžią prakaitui, tada nesukaisite. Šalmas taip pat yra būtina dviratininko apsaugos dalis. Reikėtų kuo geriau uždengti kaktos plotą virš akių, nes žiemą važiuojant ši vieta šąla. Rekomenduojama nepamiršti gerokai šiltesnių pirštinių ir vietoj dviratininko batelių autis kokybiškus turistinius batus, kuriuose pėda turi daugiau erdvės ir gerai išsivėdina nuo drėgmės“, – dėstė patyręs dviratininkas.

Ruošiant dviratį žiemos kelionėms, jis akcentavo padangas.

„Jeigu dviračiu važinėjate kasdien, nesirinkdami oro sąlygų, kaip Suomijos, Švedijos ar Nyderlandų gyventojai, reikėtų sumontuoti dygliuotas padangas. Jos suteikia galimybę važiuoti saugiau ir slidžia kelio danga. Grįžus iš pasivažinėjimo, ypač kai keliai pabarstyti druska, reikėtų vandens srove nupurkšti dviratį, palikti jį nudžiūti, o vėliau – sutepti“, – teigė G. Umaras.

Mažiau staigių judesių

Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Pauliaus Bakučio, dviratininkų traumos žiemą nėra skaudesnės ar sudėtingesnės.

„Jei kelias padengtas ledu, parkritusieji čiuožia, netgi nenusibrozdina, dažniausiai atsiperka sumušimais. Vasarą traumos būna skaudesnės dėl didesnio greičio, daugiau sužalojimų, tarp jų ir sunkesnių“, – vardijo P. Bakutis.

Permainingomis oro sąlygomis vos išriedėjus į gatvę rekomenduojama važiuoti mažu greičiu ir pasitikrinti, kaip dviratis važiuoja, įsitikinti, koks stabdymo kelias. Svarbu atkreipti dėmesį, kad keliai ir gatvės pabarstomi ir nuvalomi pirmiau nei dviračiams ir pėstiesiems skirtos vietos.

„Žiemą dviratis gatvėje gali būti stabilesnis nei automobilis, nes neišvysto tokio greičio, kaip keturratės transporto priemonės, o stabdymo kelias yra trumpesnis“, – pabrėžė Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Esant slidžiai kelio dangai, P. Bakutis pataria itin atidžiai įvertinti posūkių rizikas.

„Vairą sukti ar stabdyti reikėtų nestipriai, be staigių judesių. Jei plikledis susidarė netikėtai, padangose reikėtų sumažinti slėgį iki tokio lygmens, kad ratlankis liestų padangos kraštą. Tokių atvejų praktikoje pasitaiko retai, tačiau tai puiki išeitis“, – pasakojo patyręs dviratininkas.

Anot P. Bakučio, dviratininko šalmas turėtų būti kuo apvalesnis, nes įrodyta, kad būtent tokios formos priemonė geriau apsaugo žmogaus kaukolę nelaimės atveju.