Vairuotojų laukia neįtikėtinos permainos

Pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo griebtasi iki šiol nenaudotų priemonių mažinant eismo įvykių gausą keliuose.

Šimtai greičio matuoklių

Vienas iš svarbiausių žingsnių mažinant eismo įvykių skaičių bus žengtas balandžio 5 dieną.

Tuomet bus pateiktas stacionarių greičio matavimo prietaisų sistemos įdiegimo koncepcijos projektas.

Valstybinės reikšmės ir rajoniniuose keliuose ketinama sumontuoti apie 500 greičio matuoklių. Jų vietą planuojama nuolatos keisti. Vienas greičio matuoklis kainuoja nuo 150 iki 300 tūkstančių litų.

Šiuo metu magistralėje Vilnius – Klaipėda yra pastatyti du eksperimentiniai greičio matuokliai.

„Pastatyti greičio matuoklius, juos prižiūrėti, kad duomenys būtų autentiški, tvarkingi, yra techninė funkcija ir ją turėtų vykdyti ne policija, o privati bendrovė“, - mano Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas.

Nagrinėjama teisinė bazė ir svarstoma galimybė pavesti privačiai įmonei ne tik teikti duomenis, bet ir juos analizuoti bei paskirti baudą.

„Juk čia nėra ko ir galvoti, grynai mechaninis darbas. Įmonė galėtų atsiųsti prasižengusiam vairuotojui baudos kvitą“, - sakė R.Gradauskas.

Sumažės policininkų

„Noriu pabrėžti, kad šio projekto tikslas nėra kuo daugiau nubausti vairuotojų, o sumažinti avarijų skaičių“, - teigė R.Gradauskas.

Šią idėją susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius parsivežė iš susitikimo Veronoje (Italija).

Susisiekimo ministerija remiasi Prancūzijos patirtimi. Įdiegus greičio matavimo sistemą Prancūzijoje avarijų skaičius sumažėjo 25 procentais.

Keliuose žymiai sumažės vairuotojus „šaudančių“ policininkų.

„Jie turi organizuoti eismą, padėti vairuotojams, o ne stovėti pakelėse. Tačiau jų vis tiek liks, nes visuose keliukuose radarų nepastatysime“, - pastebi R.Gradauskas.

Griežtins baudas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui griežtinti sankcijas už pačius pavojingiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas teigė, kad reikėtų sugriežtinti baudas už vairavimą esant neblaiviam, saugos diržų nenaudojimą.

Siūloma vairuotojui, neturinčiam dvejų metų vairavimo patirties ir greitį viršijusiam daugiau kaip 30 km per valandą, taikyti baudą ir atimti teises.

Greitį viršijusiam daugiau kaip 50 km per valandą norima taikyti ne tik baudą, bet ir administracinį areštą.

Ugdys vaikus

Susisiekimo ministerija iki balandžio 5 dienos užsimojo parengti ir saugaus eismo mokymo koncepcijos projektą.

Šios darbo grupės pirmininkas R.Gradauskas mano, kad Lietuvoje vaikai per vėlai ir nenuosekliai supažindinami su Kelių eismo taisyklėmis.

Stebina ir tai, kad nėra saugaus eismo dėstymo metodikos.

Baigę mokyklą turėtų ne tik gerai žinoti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, bet ir turėti vairuotojo pažymėjimą. Tokia sistema mokyklose buvo įdiegta sovietmečiu.

R.Gradausko nuomone, saugaus eismo turėtų būti mokoma jau darželiuose, pradinėse klasėse, vidurinėse mokyklose.

Tada būtų lengviau tęsti visuotinį nedrausmingų vairuotojų ir kitų eismo dalyvių mokymą.

Jau darželiuose vaikams reikėtų aiškinti apie gresiantį pavojų gatvėje ir kaip jo išvengti, saugos diržų naudojimo svarbą.

Pradinėse klasėse galima būtų pradėti dėstyti įžanginį Kelių eismo taisyklių kursą, akcentuojant automobilio stabdymo kelią, atšvaitų ir saugos diržų naudojimo būtinybę.

Vidurinių mokyklų moksleiviams reikėtų detaliai išdėstyti Kelių eismo taisyklių kursą.

Galėtų būti rodomi filmai, kviečiami papasakoti savo patyrimą eismo įvykiuose nukentėję žmonės.

Lygiuosis į kitus

Darbo grupės nariai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra per mažai saugaus eismo mokyklų, trūksta ir kvalifikuotų specialistų, galinčių profesionaliai rengti vairuotojus.

Užsienio valstybėse labai didelis dėmesys skiriamas nedrausmingiems vairuotojams.

Jiems padarius pažeidimą, atimamos teisės ir negrąžinamos tol, kol vairuotojas neišklauso saugaus eismo kurso ir pakartotinai neišlaiko egzaminų.

Susisiekimo ministerija, rengdama pasiūlymus minėtai koncepcijai, išanalizavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Švedijos, Norvegijos, Austrijos pavyzdžius diegiant saugaus eismo pagrindus.

PAGRINDINĖS SKAUDŽIŲ EISMO ĮVYKIŲ PASEKMIŲ PRIEŽASTYS:

• Nesinaudojimas saugos diržais – pernai tik dviejose eismo dalyvių grupėse – vairuotojų (žuvo 230 vairuotojų) ir keleivių (žuvo 201 keleivis) išaugo žuvusiųjų skaičius. Galima teigti, kad didžioji dalis šių eismo dalyvių nesinaudojo saugos diržais.

• Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – dėl neblaivių vairuotojų kasmet keliuose žūsta apie 80 eismo dalyvių.

• Vairavimas neturint teisės vairuoti – dėl jų kaltės kasmet žūva apie 80-90 eismo dalyvių.

• Nepasirinkimas saugaus greičio – kasmet Lietuvoje dėl saugaus greičio nepasirinkimo įvyksta apie 1200 eismo įvykių, žūva apie 300 žmonių ir apie 2500 sužeidžiama.

• Pėsčiųjų nesaugus elgesys kelyje – Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, žūva labai daug pėsčiųjų – apie 180 kasmet. Apie 67,7 procento visų įskaitinių eismo įvykių kaltininkai – transporto priemonių vairuotojai ir tik apie 20 procentų – pėstieji.