Lakstūnai bus stebimi dar akyliau: daugės vidutinio greičio matuoklių

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, per penkerius metus, t. y. nuo 2016 iki 2020 metų, ruožuose, kuriuose nuo 2021 metų jau veikia 56 naujos sistemos, per avarijas buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai. Tai yra vidutiniškai apie 80 sužeistų ir apie septynis žuvusiuosius per vienerius metus.

Po to, kai minėtuose 56 ruožuose pradėjo veikti vidutinio greičio matavimo sistemos, per vienerius, 2021 metus, buvo sužeisti 26 ir žuvo du eismo dalyviai.

Pasak LAKD, statistiškai vertinant, šiuose ruožuose maždaug 70 proc. sumažėjo nukentėjusiųjų skaičius.

„Nors tai dar tik vienerių metų rezultatai, bet jie dar kartą patvirtina, kad vidutinio greičio matavimo sistemų plėtrą vykdyti tikslinga“, – pranešime teigia Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

„Atsižvelgiant į tai, svarstoma galimybė toliau plėsti vidutinio greičio matavimo sistemų tinklą šalyje. Akivaizdu, kad ši greičio kontrolės sistema padeda ne tik formuoti, bet ir lavinti vairuotojų įprotį rinktis nuolatinį saugų greitį, o greičio viršijimas – dažniausiai nulemianti itin skaudžias eismo įvykių pasekmes priežastis“, – pridūrė jis.

Atsižvelgiant į tai, svarstoma galimybė toliau plėsti vidutinio greičio matavimo sistemų tinklą šalyje.

Pavyzdžiui, krašto kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože nuo 2016–2020 metais per avarijas sužeisti 25, žuvo du eismo dalyviai. Po vidutinių greičio matuoklių sistemos įrengimo 2021 metais šiame ruože buvo sužeistas vienas asmuo, nežuvo nė vienas.

Kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruože per tą patį laikotarpį buvo sužeisti 10, žuvo keturi eismo dalyviai. Po sistemų įrengimo – vienas sužeistas ir nė vieno žuvusiojo.

Kelio Vilnius–Varėna–Gardinas ruože per penkerius metus sužeisti 19 ir vienas žmogus žuvo. Po sistemų įrengimo – nė vieno žuvusio ir sužeisto.

Pasak Lipkevičiaus, Lietuva per 20 metų – nuo 2001 iki 2021-ųjų – žuvusiųjų skaičių sugebėjo sumažinti nuo 202 iki 52 žmonių vienam milijonui gyventojų. Nors ankstesni penkeri metai nerodė didesnio pokyčio mažinant skaudžiausių eismo įvykių skaičiaus, 2021 metais mirtinų eismo įvykių Lietuvos keliuose sumažėjo 17 procentų.

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai, įrengti 81 kelio ruože, ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.

Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose jau baigiami rengti ir pradės veikti dar 50 vidutinio greičio vidutinės greičio matavimo sistemų.

Apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, informuoja kelio ženklas „Automatinė eismo kontrolė“.

Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose.

Vieni svarbiausių kriterijų yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, eismo įvykių pasekmės, kai nesaugus važiavimo greitis yra, tikėtina, pagrindinė eismo įvykius nulėmusi priežastis, lenkimo ribojimai kelio ruože.

Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas. Informacija apie tai, kur įrengti greičio matuokliai, yra skelbiama Kelių direkcijos tinklapyje.

Kelių direkcija, policija ir savivaldybės bendrai rūpinasi saugiu eismu keliuose ir diegia kompleksines eismo saugą gerinančias priemones.