Siauri keliai – bėda automobiliams ir žmonių sveikatai

Pavojingi manevrai

Vairuotojai dažnai skundžiasi: tokių probleminių kelių plotis yra toks, kad automobiliams prasilenkti įmanoma tik nuvažiavus į kelkraštį. Dėl to kyla daug problemų eismo dalyviams. Pasivažinėjimai tokiais keliais gali baigtis eismo nelaimėmis, sudaužytais stiklais ar nuleistomis padangomis.

Pasak specialistų, keliai, kuriuose telpa tik viena eismo juosta, įprastai nepasižymi dideliu eismo intensyvumu, bet judėjimas jais turi savo ypatumų ir rizikų.

„Kol nėra kliūčių, vairuotojai neretai linkę jais važiuoti maksimaliu leistinu greičiu. Atsiradus priešpriešiniam eismui, smarkiai išauga eismo įvykių rizika. Vairuotojams tenka staiga mažinti greitį ir dešiniaisiais ratais mestis į šalikelę. Prasilenkimo metu pakeliami akmenys pažeriami į aplinkinių automobilių langus, taip pat plėšomos padangos“, – vardijo BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Kvėpuoja dulkėmis

Ne mažiau erzinančiu menkai prižiūrimų regioninių keliukų trūkumu tampa tai, kad pravažiuojančio transporto sukeliamomis dulkėmis priversti kvėpuoti vietos gyventojai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, krašto kelių, kurių plotis nesiekia penkių metrų, šalyje yra apie 200 km. Praėjusiais metais buvo paskelbtas planas visus juos rekonstruoti ir išplatinti iki 2030-ųjų. Per 2022 m. rekonstruota tik 5,4 km tokių kelių.

Žemesnės kategorijos rajoninių kelių LAKD nurodė neskirstanti pagal dangos plotį. Rajoninių kelių bendras ilgis yra triskart didesnis nei krašto, jų dangos – ne tik asfalto, bet ir žvyro. Šiems keliams sudaryta atskira rekonstrukcijos prioritetų eilė.

Sveikata: pravažiuojančio transporto keliamos dulkės nusėda ir plaučiuose. L. Steponavičiaus nuotr.

Skundai nepadeda

Vienas iš tokių siauro asfalto rajoninių kelių, jau daugelį metų keliantis vietos gyventojų nepasitenkinimą, driekiasi nuo Matuizų kaimo Varėnos rajone iki posūkio į Krūminių kaimą. Anot Matuizų kaimo seniūno Mindaugo Matuizos, ruožas, kuriame du automobiliai negali prasilenkti nenuvažiavę ant kelkraščio, yra 7 km ilgio.

Prasilenkiant pakeliami akmenys pažeriami į aplinkinių automobilių langus, taip pat plėšomos padangos.

„Netoliese intensyvią komercinę veiklą vykdo plytinė. Darbymečiu į ją ir iš jos nuolat zuja sunkiasvorės transporto priemonės, kurios šiuo keliu veža produkciją. Sunkiai pakrauti vilkikai negali staigiai stabdyti, o ir trauktis nuo kelio jie nenori, todėl jiems priešpriešine kryptimi judančiam transportui kyla didelė grėsmė“, – sakė Matuizų seniūnas.

Prie šio kelio vietiniai gyventojai skundžiasi nepaliaujamais dulkių debesimis, kurie vėliau nusėda ne tik ant pastatų, turto, bet ir ant maisto, o galiausiai ir žmonių plaučiuose.

„Kelio priežiūra žiemą skųstis negalime – jis ir nuvalomas, ir pabarstomas. Tik kad tos mūsų žiemos dabar nežiemiškos. Tai nors akmenukai neskraido, bet asfalto pakraštys būna aštrus ištisus metus. Didžiosios problemos prasideda šiltuoju sezonu. Padangas šiame kelyje prakiurdę ir stiklus apdaužę vairuotojai į mūsų seniūniją nesikreipia, todėl negaliu kalbėti skaičiais, kiek žalos vairuotojams pridaro mūsų keliukas. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad pats akmenų į automobilio stiklą esu gavęs ne vieną“, – pasakojo M. Matuiza.

Matuizų kaimo bendruomenei ne kartą kreipusis į LAKD ir Seimo narius su prašymu nutiesti saugesnį kelią, po ilgų diskusijų prioritetų reitinge atkarpa pakilo iš 538 į 159 vietą.

Skirtumas: mieste žalos atlyginimą galima išsireikalauti iš kelio savininko, tačiau prakirtus padangą žvyrkeliuose tai padaryti nelabai įmanoma. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kenčia ne tik stiklai

BTA duomenimis, vien šiemet dėl stiklų įdaužų arba ratų pažeidimų į draudimo bendrovę jau kreipėsi apie 2,5 tūkst. nukentėjusiųjų visoje Lietuvoje.

„Stiklo įdaužos sudaro apie 20 proc. visų fiksuojamų KASKO žalų. Vien pagalbos kelyje dėl ratų pažeidimų vairuotojai, nebegalintys susitvarkyti patys, kreipiasi į mus net kelis šimtus kartų per metus. Žinoma, kuo prastesnės būklės kelias ar žvyrkelis, sulaukti akmens smūgio į stiklą arba pradurti padangą tikimybė yra gerokai didesnė. Tačiau neretai akmenų pasitaiko ir žvyrkelio, ir asfaltuoto kelio sankirtoje“, – vardijo ekspertas A. Žiukelis.

Pasak jo, net mažas akmenukas gali pridaryti nemenkos žalos. Kartais stiklui vasarą padaryta žala pasireiškia ne iš karto, o tik sulaukus žiemos šalčių.

„Dažniausiai žala siekia nuo 200 iki 500 eurų, tačiau uždelstas remontas gali baigtis ne lokaliais kosmetiniais darbais, o ir visos kėbulo detalės keitimu“, – įspėjo pašnekovas.

Jo teigimu, atlyginti regioniniuose ir rajoniniuose keliuose padangoms ir stiklams padarytą žalą iš kelio savininko išsireikalauti nelabai įmanoma. Prieš siaurus kelio ruožus pastatomi įspėjamieji ženklai apie kelio nelygumus, pavojingą kelkraštį arba byrančio žvyro pavojų. Taigi, vairuotojas apie grėsmes informuojamas ir pats turi spręsti, kaip jam važiuoti toliau.