Nusitaikė į sukčiaujančius automobilių pardavėjus

Akiratyje – šimtai įmonių

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė informacinius pranešimus beveik 260 gyventojų ir daugiau kaip 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos kyla klausimų. Pranešimus gavę asmenys bus raginami įvertinti įformintą pardavimo sumą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose patikslinti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.

„Atlikę turimų duomenų analizę nustatėme sandorių, kai transporto priemonės pardavimas įforminamas gerokai mažesne kaina, nei buvo skelbta skelbime, taip pat sandorių, kai automobiliai parduodami daug pigiau nei rinkos kaina. Toks transporto priemonės kainos neatitikimas gali reikšti, kad pardavėjai bando nuslėpti dalį pajamų ir nesumokėti priklausančių mokesčių“, – teigė VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.

Anot jo, automobilio pardavimo kainos sumažinimas, siekiant išvengti mokesčių, yra gerai žinomas mokesčių slėpimo būdas. Tad priminimus gavę gyventojai ir įmonės turėtų tikrąją automobilio pardavimo sumą nurodyti pajamų, pelno ar PVM deklaracijose.

Transporto priemonės kainos neatitikimas gali reikšti, kad pardavėjai bando nuslėpti dalį pajamų ir nesumokėti priklausančių mokesčių.

Bendrauja su „Regitra“

R. Puncevičius perspėjo, kad automobilius pardavę asmenys, nesureagavę į VMI pranešimą, gali sulaukti papildomo ne itin malonaus dėmesio.

Siekdama nustatyti atvejus, kai transporto priemonės parduodamos už tikrovės neatitinkančią kainą, VMI naudojasi įvairiais turimais ir gaunamais duomenimis. Pavyzdžiui, lyginami iš VĮ „Regitra“ gaunami duomenys ir transporto priemonių pardavimo skelbimuose randama informacija, stebima skelbimuose nurodomų kainų istorija, naudojamasi rinkos kainų analize.

Ypač suklusti turėtų gyventojai, sulaukę nesąžiningo automobilio pardavėjo prašymo oficialiuose pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnę, nei realiai sumokama, pardavimo kainą. Taip jie ne tik prisideda prie mokesčių grobstymo, bet ir gali patys nukentėti finansiškai.

Papildomi mokesčiai

Kaip galimą sukčiavimo atvejį VMI pateikia tokį pavyzdį: pirkdamas 10 tūkst. eurų vertės automobilį pirkėjas pirkimo–pardavimo sutartyje prašo nurodyti 5 tūkst. eurų sumą. Po kurio laiko, jam nusprendus automobilį parduoti už 10 tūkst. eurų, teks sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris skaičiuojamas nuo neva uždirbto pelno – skirtumo tarp sumokėtos ir gautos sumos (šiuo atveju nuo 5 tūkst. eurų).

Statistikos duomenimis, taikant įvairias priemones, automobilių prekybos sektoriuje sumokama mokesčių suma nuolat auga. 2023 m. visas sektorius sumokėjo 495,2 mln. eurų mokesčių. Palyginti su 2022 m., sumokėtų mokesčių suma padidėjo 46,3 proc.

Pastebima, kad daugiau mokesčių sumoka būtent naudotais automobiliais prekiaujantys gyventojai ir įmonės. Auga įmonių ir gyventojų, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius. Palyginti su 2021 m., juridinių asmenų skaičius padidėjo daugiau nei 11 proc., gyventojų – beveik 41 proc.