Vienos Kauno kavinių šeimininkas Norvegijos pilietis, Klaipėdoje įsigijęs automobilį, po dviejų mėnesių pabandė anuliuoti sandorį. To priežastis – esą suklastoti automobilio ridos duomenys. Tokia pretenzija lietuviams gali kelti šypseną, tačiau užsienyje odometro rodmenų klastotė sukeltų rimtų problemų.

Grasino teismu

Už devynis tūkstančius litų „VW Fox“ automobilį pardavusi mergina buvo šventai įsitikinusi, kad jame niekas nebuvo klastota.

Vis dėlto vienos Kauno kavinės savininkas Norvegijos pilietis klaipėdietę ėmė speisti į kampą: esą jis išsiaiškino, kad keturračio odometro rodmenys buvo suklastoti, ir pareikalavo anuliuoti sandorį.

„Pirkėjas nuolat minėjo, kad jo teises gina civilinis kodeksas. Man atsisakius grąžinti pinigus, jis pareiškė, kad teks susitikti teisme. Kas bus, jei kiekvienas, pavažinėjęs nupirkta mašina du mėnesius, užsigeis grąžinti automobilį atgal?“ – kraupo Ilona.

Tik išstudijavęs techninės apžiūros lapus norvegas įsitikino, kad mašinos ridos duomenys sutampa su realiais parodymais.

„Nusivylęs, kad jam teisme nepavyks įrodyti mano kaltės, jis puolė ieškoti pirmojo šio automobilio savininko“, – situaciją prisiminė mergina.

Priteistų tik oficialią sumą

Teisininkų nestebina toks automobilio pirkėjo užsidegimas žingsniuoti į teismą, nors pripažįsta, kad retas lietuvis ryžtųsi imtis tokių veiksmų, nes kone kiekvienas yra girdėjęs, kad keturračių pardavėjai neretai atsuka odometro rodykles, taip neva pagerindami mašinos prekinę vertę.

„Kiekviena byla yra individuali, tačiau esu girdėjęs, kad Norvegijoje toks procesas pirkėjui būtų sėkmingas. Taip būtų dėl to, kad Skandinavijoje nepriimta klastoti odometrų rodmenų. Kita vertus, sunku įrodyti, kad nuvažiuotas kilometražas pakenkė automobilio būklei. Gali ir du tūkstančius kilometrų nuvažiavęs visiškai nudrengti automobilį, jei riedėsi vien per duobes“, – nuomonę dėstė advokatas Remigijus Jakštas.

Teisme ir pačiam mašinos pirkėjui tektų įrodinėti, ar, du mėnesius važinėdamas šiuo automobiliu, pats nepablogino jo būklės.

„Senesnio modelio automobiliuose gana paprasta atsukti odometrą, naujesniuose – pakeitimus gana lengva pasgtebėti. Automobilių servisai nesunkiai nustato, kokia reali automobilio rida“, – kalbėjo R.Jakštas.

Vis dėlto advokatas prisiminė bylą, kurioje teismas automobilio pirkėjui priteisė jo reikalautą žalą, nes jis įrodė, kad sudarant sandorį buvo apgautas ir negavo tokios prekės, kurios tikėjosi.

„Jei įsisuktų tokia byla ir pirkėjui pavyktų anuliuoti sandorį, teismas priteistų tik tą sumą, kurią sudarant sandorį oficialiai nurodė abi šalys. Ne paslaptis, kad dažnas sandoris neatspindi realios rinkos kainos. Todėl teismas priteistų tik oficialiai nurodytą sumą“, – pastebėjo R.Jakštas.

Lietuviai netiki odometrais

Vieno transporto priemonių skelbimų portalo atlikta apklausa parodė, kad net 92 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, jog automobilius parduodantys asmenys klastoja ridos duomenis, kad šie būtų mažesni.

Valstybinės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Leonardas Kęstutis Jasūdis pastebėjo, kad kiekviename naudotų automobilių sandoryje gali slypėti rizika.

„Paaiškėja, kad mašinos vogtos, būna, kad ir odometro rodmenis atsuka. Įvairių situacijų gyvenime nutinka. Mūsų darbuotojai netikrina, ar odometrai atsukti – mes neturime tokių įgaliojimų“, – tikino L.K.Jasūdis.

„Regitros“ darbuotojai negalėtų kištis į pardavimo sandorį ir kuriai nors šaliai aiškinti, kad keturratis galbūt nevertas tų pinigų, kurių prašoma.

„Mes tikriname tik tuos duomenis, kurių reikia registrui. Rida nėra registruojama. Švedija turi visiems prieinamą interneto puslapį, kur fiksuojami kiekvieno automobilio duomenys, kurie buvo tikrinti per techninę apžiūrą“, – aiškino L.K.Jasūdis.

Siūlys bausti klastotojus

Jis pastebėjo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose odometro rodmenys yra labai griežtai kontroliuojami.

„Nuvažiuotas kilometražas fiksuojamas nuosavybės dokumentuose. Ten nepriimta klastoti šių duomenų, nes yra kontrolė. Seime buvo mėginimų ir pas mus įvesti atsakomybę už odometro duomenų klastojimą“, – kalbėjo L.K.Jasūdis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas tikino, kad įstatymo „Dėl saugaus eismo Lietuvos keliuose“ pataisomis tikimasi įvesti daugybę naujovių, tačiau įstatymo pataisos dar nagrinėjamos darbo grupėje.

„Odometro duomenų klastojimas yra nusikaltimas. Tai tas pats, kaip dokumentų klastojimas. Tik mūsų žmonių sąmonėje įsitvirtinusi mintis, kad tai – nieko tokio“, – sakė J.Sabatauskas.

Stabdys registracijos liudijimą

Pasak J.Sabatausko, daugelyje užsienio šalių techninių duomenų centruose kaupiami per apžiūras fiksuoti duomenys gana laisvai prieinami.

Tiesa, Lietuvoje techninės apžiūros įmonių asociacijos tinklalapyje informacija apie kiekvieno šalyje registruoto automobilio apžiūros istoriją ir galiojimą ne visuomet prieinama. Sistema veikia tik įvedus registracijos liudijimo numerį.

„Įstatymu bandysime įgyvendinti visai naują koncepciją – dabar automobilis pirma registruojamas, tada važiuojama į techninės apžiūros centrą ir tik po to jis apdraudžiamas. Mes manome, kad automobilio registracijos dokumentas yra leidimas būti Lietuvos kelių eismo dalyviu. Todėl tikslinga, kad pirma būtų atliekama techninė apžiūra, įsigyjamas draudimas ir tik tada automobilis registruojamas“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

Jo teigimu, šalyje iki šiol važinėja 200 tūkst. automobilių neturintys draudimo poliso ir techninės apžiūros talono.

„Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad, stebint automobilius, važiuojančius nuo Grigiškių Vilniaus link, per dieną buvo užfiksuota 7 tūkst. mašinų, neturinčių techninės apžiūros ir draudimo poliso“, – teigė Seimo narys.

Politikų manymu, tokių keturračių vairuotojų neturi gaudyti policijos pareigūnai, jie iš viso neturėtų važinėti šalies keliais.

„Argi reikia būtinai stabdyti automobilį, kad tai išsiaiškintum? Visi duomenys yra registruose. Nereikia nė stabdyti automobilio, kad nubaustum savininką. Gal neverta jo bausti administracine tvarka. Įstatyme atsiras tokia sąvoka kaip leidimo dalyvauti eisme sustabdymas, pavyzdžiui, 90-iai dienų“, – aiškino J.Sabatauskas.

Jei per šį laiką automobilio savininkas neįsigytų techninės apžiūros talono ir draudimo poliso, mašina būtų išregistruota, o valstybiniai numeriai atimami.

„Kita problema, kad tokie automobiliai išvažiuoja į užsienį. Lietuvoje registruoti, bet nedrausti ir techninės apžiūros talono neturintys užsienyje į eismo įvykius patekę keturračiai kasmet Lietuvos draudikų biurui kainuoja kelis milijonus litų“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

Naujoji tvarka numatytų ir daugiau naujovių, pavyzdžiui, į užsienio šalį automobilis negalės būti parduotas, jo neišregistravus Lietuvoje.

„Reikėtų, kad pardavimo-pirkimo sutartyje būtų nurodyta automobilio rida. Jei ji neatitinka realios ridos, manyčiau, turėtų būti taikoma net ir baudžiamoji atsakomybė, nes tai yra duomenų klastojimas. Mašinos valdytojas turi garantuoti bent už tą laiką, kai jis naudojosi mašina“, – aiškino J.Sabatauskas.

Pasak jo, suredaguotas įstatymo projektas gali būti siūlomas Seimui svarstyti iš karto po rinkimų.

Gudrauja visi

Naudotais automobiliais prekiaujantis Audrius Valiulis teigė, kad kiekvieno automobilio realiai nuvažiuotą kilometražą galima patikrinti.

„Kiekvienas automobilis turi savo kėbulo numerį, jį galima identifikuoti. „Volkswagen“ kompanijoje galima rasti visą su automobiliu susijusią informaciją pagal techninio aptarnavimo darbus. Ir šiaip matosi, ar odometras atsuktas, ar ne. Tik pas mus tai dar nėra kriminalas“, – aiškino A.Valiulis.

Keturračių pardavėjams juoką kelia, kad per 30 metų lietuviai tenuvažiuoja po 180 tūkst. kilometrų.

Kaip bus galima nubausti žmogų, jei jo automobilio odometras suges, jei jį reikės pakeisti nauju? O jei žmogus iš Vokietijos tokį automobilį parsivežė?

Pasak A.Valiulio, Vokietijoje keturračius parduodantis vietos vairuotojas niekuomet nesiims atsukti odometro.

„Jie turi duoti garantiją. Vokiečiai niekada nekiš nagų. Tuo gali užsiimti tik perpardavinėtojai. O štai Prancūzijoje net neverta tikėtis neatsukto odometro. Kai paklausi prancūzo, kokia mašinos rida, jis tik pažiūri į dangų ir ima juoktis“, – pasakojo A.Valiulis.

Pasak A.Valiulio, perkant automobilį kur kas svarbesnė nei odometro rodmenys yra automobilio techninė būklė.

Komentaras

Aivaras Velutis

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras

Ne tik Skandinavijoje, bet ir Lietuvoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartį galima anuliuoti. Buvo siūloma įvesti pataisas, po kurių naudotų automobilių perpardavinėtojams grėstų sankcijos. Tai specifinė rinka. Joje būna labai įvairių apgaulių, o pati populiariausia – automobilio pajauninimas atsukant odometrą. Daugumoje Europos valstybių tokio fakto nustatymas yra sąlyginis pagrindas panaikinti sandorį. Tai galioja ir Lietuvoje, net jei ir nebūtų specialių tai reglamentuojančių normų. Lietuvos civilinis kodeksas, kaip ir daugumos kitų valstybių civilinių kodeksų, kalbant apie turtinius sandorius, didžiausią dėmesį ir apsaugą skiria sutarties šalies valios laisvei. Kitaip tariant, ar valia buvo laisva, nustatoma aiškinantis, ar iš tikrųjų sandorį sudariusi šalis gavo tai, ko sąžiningai galėjo tikėtis. Jei paaiškėtų, kad apie automobilį turėti duomenys buvo nuslėpti, galima tikėtis ieškinio žalai atlyginti. Senatis tokiems ieškiniams yra treji metai.