Kaip magistralėje Vilnius-Kaunas išvengti avarijų?

Žmonių gyvybę galima išgelbėti ne tik apeliuojant į vairuotojų sąžinę, bet ir tiesiant naujus kelius, statant viadukus. Susisiekimo ministerija vėl susirūpino, kaip magistralėje Vilnius-Kaunas išvengti avarijų, per kurias žūsta pėstieji.

Stotelių neturėtų likti

Pagal parengtą studiją ilgainiui šalia autostrados Vilnius–Klaipėda neturėtų nelikti nė vienos autobusų stotelės. Šiuo metu šiame greitkelyje jų įrengta 82. Iš jų net 50 yra kelio atkarpoje nuo Kauno iki Vilniaus.

Viena daugiausiai rūpesčių keliančių vietų yra ties Elektrėnais. Per ketverius metus šioje vietoje du žmonės žuvo, trys sužeisti. Tam, kad ateityje būtų išvengta tokių skaudžių nelaimių, pirmiausia planuojama panaikinti ties Elektrėnais esančias autobusų stoteles. "Bet reikia daryti taip, kad ir žmonėms būtų patogu", – susirūpinęs kalbėjo Elektrėnų meras Arvydas Vyšniauskas per susirinkimą dėl eismo saugos sąlygų gerinimo magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas.

Tvers ir tvorą

Tarpmiestinis transportas ateityje turėtų sustoti Elektrėnų miesto teritorijoje, tikriausiai prie Didžiojo žiedo, įrengtose naujose stotelėse. Iki jų bus nutiesti pėsčiųjų takai, perėjos su saugos salelėmis, įrengti autobusų laukimo peronai su sėdimomis vietomis. Šalia naujųjų stotelių bus įrengta ir autobusų stotelė vietiniam autobusui, kuriuo toliau gyvenantys elektrėniškiai galės pasiekti tarpmiestinių autobusų stoteles.

"Gyventojams tai būtų netgi patogiau, nes arčiau namų. Be to, žmonės nerizikuos gyvybe kirsdami magistralę", – aiškino susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Egidijaus Skrodenio duomenimis, kasdien iš autobusų, sustojančių šalia magistralės, išlipa ir įlipa 200–250 elektrėniškių, todėl kartais galima išvysti, kaip kirsdami kelią prašvilpiančių automobilių bando išvengti ne vienas kitas, o būriai pėsčiųjų.

Panaikinus stoteles skiriamojoje juostoje bus įrengta tinklo tvora, neleidžianti kirsti kelio pėstiesiems nesaugiose vietose. Kartu bus galima padidinti, tik kol kas neapsispręsta kiek, leistiną automobilių važiavimo greitį, kuris šiuo metu siekia 70 km/val. Darbų sąmata gali siekti apie 100 tūkst. litų.

Iš laukų į greitkelį

Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas teigė, kad greitkelyje būtini ir kiti pokyčiai. "Magistralėje neturėtų važinėti lėtaeigės transporto priemonės. Bet ką dabar daryti žmonėms, jei vienintelis išvažiavimo keliukas iš dirbamo lauko yra tik į magistralę? Planuojame įrengti jungiamuosius kelius, dviejų lygių sankryžas. Vieno lygio sankryžų visai nebeliks", – žadėjo A.Janušauskas.

Anot jo, taip vairuotojams ir keleiviams būtų galima greičiau pasiekti norimą vietą, nes nereikėtų mažinti greičio ir taikytis prie stotelėse sustojančių autobusų, iš laukų išsukančių transporto priemonių. Be to, važiuojant pastoviu greičiu daug mažiau anglies dioksidu teršiamas oras.

Ar geriau – greičiau, ar – saugiau?

Šiemet magistralėje Vilnius–Kaunas ties Kaunu įvyko keturios autoavarijos: trys susidūrimai, per kuriuos keturi žmonės buvo sužeisti, ir vienas eismo įvykis, kuriame dalyvavo neblaivus vairuotojas ir buvo sužeistas vienas žmogus.

Anksčiau nemažai kamikadzių nukentėdavo magistralės 4 kilometrų ruože prie Kauno, šalia Kleboniškio miško. Vieni miestiečiai ten traukdavo pasivaikščioti, kiti šunų pavedžioti, o žiemą – dar ir paslidinėti.

Vėliau buvo įrengta neperlipama skiriamoji juosta, pastatyti du pėsčiųjų tiltai. Kilo žmonių nepasitenkinimas, nes kai kurie jų, norėdami patekti į mišką, turi įveikti daug didesnį atstumą nei anksčiau.

Anot specialistų, rūpinantis eismo sauga, reikia atsižvelgti ir į psichologinį aspektą. Kaune prie IX forto yra įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, tačiau žmonės vis tiek rizikuoja savo gyvybe bėgdami per greitkelį. "Perėja bijo eiti. Tamsiuoju paros metu ten labai nejauku", – pastebėjo R.Bražinskas.

Eismo saugą šalies valstybiniuose keliuose planuojama gerinti įrengiant šiuolaikiškas inžinerines priemones: žiedines sankryžas, iškilias saleles, greitį mažinančius kalnelius.

Mirtingumas keliuose

2008 m., lyginant su 2007 m., šalies keliuose žuvusiųjų sumažėjo daugiau nei 33 proc. (2008 m. – 498 , o 2007 m. – 740). Šiemet per 9 mėn. žuvo dar apie 25 proc. mažiau žmonių (2008 m. per 9 mėn. – 352, o 2009 m. – 262).

Taip pat mažėja ir avaringiausių vietų, vadinamųjų juodųjų dėmių, – 2007 m. jų buvo 247, 2008 m. – 225, 2009m. – 178.

Kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda šiuo metu yra keturios juodosios dėmės (2008 m. jų buvo 16).

Juodoji dėmė – tai vieta, kur per ketverius metus 500 m kelio ruože įvyksta keturi ir daugiau eismo įvykiai.

Šiemet magistralėje Vilnius–Kaunas ties Kaunu įvyko keturios autoavarijos: trys susidūrimai, per kuriuos keturi žmonės buvo sužeisti, ir vienas eismo įvykis, kuriame dalyvavo neblaivus vairuotojas ir buvo sužeistas vienas žmogus.