Hibridiniai automobiliai: trūkumai neužgožia pranašumų

Skirtingos sistemos

Švelniojo hibrido sistemą turinčiuose automobiliuose elektros vaidmuo bene menkiausiai pastebimas – 48 voltų sistema aprūpina didžiąją dalį automobilio elektrinių prietaisų elektra. Taip mažiau krūvio tenka automobilio generatoriui ir mažėja degalų sąnaudos.

Įprastas hibridas yra bene dažniausiai perkamas ir elektros vaidmuo čia didesnis nei švelniajame hibride. Toks automobilis didžiąją laiko dalį yra varomas vidaus degimo variklio, o elektros variklis, gaudamas energiją iš nedidelės baterijos, padeda sukti ratus tais momentais, kai reikia daugiausia galios.

Paprastai elektra čia prisideda pajudant iš vietos ar įsibėgėjant. Baterija įprastinio hibrido sistemą turinčiame automobilyje įsikrauna regeneracijos būdu, kai stabdant automobilį kinetinė energija yra konvertuojama ir išsaugoma baterijoje.

Įkraunamasis hibridas yra ne idealas, o kompromisas tarp vidaus degimo varikliais ir elektra varomų ratuočių.

Įkraunamojo hibrido ratus suka tik elektra. Statistika byloja, kad vidutiniškai ES miesto gyventojas per dieną nurieda apie 50 km, tad gamintojai, balansuodami tarp baterijų masės ir leidžiamo įveikti atstumo, dažniausiai taiko būtent į tokį viena įkrova įveikiamą atstumą.

Lieka elektros rezervas

Net ir truputį viršijus šį atstumą, tokio tipo hibridinių automobilių vairuotojai gali pasigirti neįtikimai mažomis degalų sąnaudomis – įprastai šios svyruoja apie 2 l /100 km.

Tiesa, lieka klausimas, kas nutiks įkraunamajam hibridui, išsikrovus baterijoms. Ne paslaptis, kad baterijos ir elektros varikliai sudaro nemenką papildomą masę, o tai turėtų būti papildoma našta –  didesnės benzino sąnaudos.

Lietuvos metų automobilio rinkimų komisijos narys, žurnalistas Egidijus Babelis teigė, kad tokiu atveju daug kas priklauso nuo gamintojo taktikos.

„Gamintojai daro skirtingus dalykus – važinėdamas vienais modeliais pastebėjau, kad visuomet lieka nedidelis elektros rezervas. Jis pagelbėja pajudant nuo šviesoforo, bet nesuteikia daug dinamikos.

Kiti gamintojai, pavyzdžiui, „Volkswagen“, baterijose palieka daugiau elektros energijos. Šio gamintojo modeliai veikia panašiai kaip įprasti hibridai, įsikraunantys per regeneraciją. Net ir pasibaigus elektros energijai, tokie automobiliai yra ekonomiškesni už turinčius tik vidaus degimo variklius“, – aiškino E. Babelis.

Galios pokyčiai

Vieni hibridiniai automobiliai yra įkraunami tik naudojant laidą, o išsikrovus didžiajai daliai baterijos įkrovos jie tampa įprastais hibridais, kurie dėl regeneracijos gauna tiek energijos, kiek reikia pajudėti iš vietos. Kiti gamintojai leidžia visavertiškai įsikrauti bateriją važiuojant.

Geras to pavyzdys yra „Peugeot 508 PSE“, turintis „e-Save“ funkciją. Pasirinkus šią funkciją, hibrido baterijos įkraunamos ne tik stabdant, kai ima veikti regeneracijos sistema, bet ir nuo vidaus degimo variklio.

Tad bet kuris įkraunamasis hibridas, net ir pasibaigus elektros energijai, mažų mažiausiai veiks kaip įprastas hibridas. Šiuo atveju bene pagrindinis skirtumas – kokios jo įkrovimo galimybės, norint kuo daugiau atstumo įveikti naudojantis elektros energija.

E. Babelis atkreipė dėmesį, kad, išnaudojus didžiąją dalį elektros energijos, skirtinguose modeliuose skirtingai sumažėja ir automobilio dinamika.

Ne idealas, o kompromisas

Tiesa, tai priklauso nuo to, kokio galingumo varikliai sumontuoti automobilyje. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ į savo hibridinius modelius įprastai montuoja 1,4 l darbinio tūrio benzininį variklį, išvystantį 150 AG, kartu su 110 AG elektriniu varikliu – abu šie agregatai varo priekinius ratus.

Prancūzų „Peugeot 508 PSE“ modelio priekinius ratus suka 1,6 l darbinio tūrio benzininis variklis, sukuriantis 200 AG jėgą, o jam talkina net du elektriniai varikliai, išvystantys po 110 AG kiekvienas, sumontuoti ant priekinės ir galinės ašių. Išsikrovus baterijai, galios pokytis pastarajame modelyje neišvengiamai bus labiau juntamas. Tokios konstrukcijos hibridinė pavara sukuria efektyvią galimybę automobiliams būti varomiems keturiais ratais.

E. Babelio nuomone, įkraunamasis hibridas yra ne idealas, o kompromisas tarp vidaus degimo varikliais ir elektra varomų ratuočių.

„Ir ES, taikanti labai griežtus aplinkosaugos reikalavimus, lieka patenkinta, ir žmogus turi automobilį, kurį gali naudoti neprisirišdamas prie įkrovimo infrastruktūros“, – aiškino pašnekovas.

Jo žodžiais, daugelyje didžiųjų Europos miestų įkraunamieji hibridai yra itin populiarūs dėl to, kad jais galima įvažiuoti į centrines miesto dalis – dažnai jose leidžiama važinėti tik elektrinėmis transporto priemonėmis. Taip pat kai kuriose šalyse tokių transporto priemonių vairuotojai gauna įvairių lengvatų.