Patvirtinus 2022–2030 m. susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti darnų judumą“ aprašo pakeitimus, į papildomas lėšas jau gali pretenduoti šalies savivaldybės.

Įvertinusi esamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (EGADP, angl. RRF) „Naujos kartos Lietuva“ priemones, Susisiekimo ministerija, sulaukusi Europos Komisijos pritarimo, investicijas nukreipė būtent į dviračių infrastruktūros plėtrą.

„174 km patogių ir saugių dviračių takų nusidrieks tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose, dalyje vietų susisiekimo infrastruktūra bus prikelta antram gyvenimui“, – sakė laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Eugenijus Sabutis.

Didelį dėmesį dviračių infrastruktūros plėtrai ir šios rūšies transporto skatinimui skiriančios Susisiekimo ministerijos užtikrintos investicijos skirtos 42 šalies savivaldybėms. Jos galės tiesti naujus dviračių ir pėsčiųjų eismui pritaikytus takus ir tvarkyti jau esamą, tačiau fiziškai ir morališkai pasenusią dviračių eismo infrastruktūrą.

Dar 174 km dviračių takų nusidrieks tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose.

Dalis lėšų dviračių infrastruktūrai diegti bus skirta valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiai ir plėtrą vykdančiai akcinei bendrovei „Via Lietuva“.

Anksčiau Susisiekimo ministerija rekordines 125 mln. eurų ES investicijas pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtrai užtikrino 18 šalies didžiųjų miestų ir kurorto statusą turinčių savivaldybių.

Šiuo metu šalyje driekiasi apie 3 tūkst. km dviračių eismui tinkamos infrastruktūros. Iki 2035 m. dviračių takų tinklas turėtų išaugti iki 5 tūkst. km.