Degalai gali pigti – ekspertai perspėja Pereiti į pagrindinį turinį

Degalai gali pigti – ekspertai perspėja

2026-11-16 12:26

Valdantieji užsimojo apmokestinti degalų gamintojų viršpelnius, o surinktus pinigus skirti degalams piginti ir šildymo kompensacijoms. Tik kol kas tiksliai neaišku, kiek pinigų pavyks surinkti ir kiek sutaupys gyventojai. Lenkija įspėja Lietuvą neapmokestinti nuostolingai dirbančio „Orlen“, o ekonomistai kalba ir apie riziką investicijoms.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span> Degalai gali pigti – ekspertai perspėja</span>
Degalai gali pigti – ekspertai perspėja / A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Po brangimo bangos degalinėse – atokvėpis. Benzinas ir dyzelinas kiek atpigo.

„Atpigo, aišku. 20 centų šiandien“, – sakė praeivis.

„10 centų gal, priklauso, kur pilti“, – komentavo vyras.

Tačiau ne visi vairuotojai pastebi mažėjančias kainas.

„Niekas neatpigo, kaip buvo, taip ir yra. Nežinau, čia, matyt, toks susitarimas Lietuvoje“, – svarstė vyras.

Kad būtų dar geriau, valdantieji jau kurpia planą – degalus piginti iš degalų gamintojų viršpelnių.

„Dalinamas briedis, kuris dar miške laksto“, – pareiškė buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ir iš tiesų mokestis dar nesukurtas, bet milijonus jau žadama skirti ne tik degalams piginti, bet ir šildymo kompensacijoms.

„Paprasta logika sako, kad tas viršpelnis atsirado iš vartotojų – fizinių ir juridinių asmenų, kurie susimokėjo daugiau nei įprastai. Tai reiškia, kad su tais, kurie sumokėjo, reikia ir pasidalyti“, – aiškino premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Demokratai skaičiuoja, kad litras degalų iš surinkto viršpelnio mokesčio galėtų atpigti 12 centų.

„Neatpigs degalai, jei apmokestins „Orlen“. Vienodos tos kainos bus, netgi pakilti gali“, – įsitikinęs

Buvęs energetikos ministras taip pat mano, kad politikai galės pasigirti priimtais sprendimais, tačiau vairuotojai realios naudos nepajus.

„Realiai apmokestinus „Orlen“, Vyriausybė kažką bus padariusi, o gyventojai realios naudos nepajus“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Nors pažadai jau dalijami, vis dar neaišku, iš ko konkrečiai bus renkamas viršpelnio mokestis. Iš pradžių kalbėta apie vieną įmonę, vėliau premjeras patikslino, kad jų galėtų būti dešimt. Dabar teigiama:

„Pagrindinė, iš kurios turime lūkestį gauti pajamų, – „Orlen Lietuva“, – sakė M. Sinkevičius.

„Orlen Lietuva“ yra vienintelė naftos perdirbimo gamykla Baltijos šalyse. Čia gaminamas benzinas, dyzelinas, aviaciniai degalai ir net keliams tiesti reikalingas bitumas.

„Nyderlanduose yra pati didžiausia gamykla, perdirbanti 400 tūkst. per dieną, o mūsų gamykla perdirba 200 tūkst. per dieną. Tai didelė gamykla su didelėmis investicijomis ir dideliu pajėgumu perdirbti“, – pasakojo  Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė Eglė Stonkutė.

Tačiau Lietuvai tenka tik dalis Mažeikiuose pagamintų degalų. Didžioji dalis produkcijos iškeliauja į užsienį. Ir štai čia valdžiai kyla galvosūkis.

„Dėl to čia yra niuansas – skaičiuoti viršpelnį nuo visos produkcijos būtų nelabai sąžininga“, – pastebėjo Ž. Vaičiūnas.

Laukia ir sudėtingi skaičiavimai – kaip apmokestinti gamyklos viršpelnį, jeigu pastaraisiais metais ji skaičiavo nuostolius? Užpernai „Orlen Lietuva“ patyrė net 700 mln. eurų nuostolį.

Tačiau premjerui skaičiavimo principas atrodo paprastas. Vertinama, kuriais metais įmonės rezultatai buvo geresni.

„Metodika tokia – žiūrimas kelių metų vidurkis ir žiūrima, koks yra šuolis. Tai traktuojama kaip viršpelnis“, – aiškino M. Sinkevičius.

Vis dėlto kol kas neaišku, kiek pinigų tokiu būdu pavyktų surinkti. Skaičiuojama, kad suma galėtų siekti nuo 16 iki 70 mln. eurų. Buvęs ministras mano, kad šių pinigų nepakaktų degalams reikšmingai atpiginti.

„Kad būtų reikšmingesnis poveikis degalinių švieslentėse, reikėtų bent 2 mln. eurų per dieną“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Galbūt pinigų atsirastų ir daugiau, jeigu valdžios dėmesys kryptų ne tik į naftos sektorių. Energetikos reguliuotojas nenumatytų viršpelnių mato ir tarp elektros gamintojų.

„Atsižvelgiant į tai, kad, pagal tai, ką šiandien matome, galimas aukštų kainų sezonas, mūsų manymu, būtų tikslinga pagalvoti apie viršpelnio apmokestinimą“, – aiškino Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos banko vadovas taip pat ragina į situaciją žiūrėti plačiau.

„Ypatingi laikotarpiai kartais reikalauja ypatingų sprendimų. Jeigu tai nukreipta į valstybės finansų sustiprinimą, aš nebūtinai matau, kad tai bloga žinutė“, – sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Tačiau nauji mokesčiai verslui gali turėti ir neigiamų pasekmių. „Orlen“ savininkai jau perspėjo, kad papildomi mokesčiai gali sustabdyti gamyklos modernizavimą. Kraštutiniu atveju kalbama net apie jos uždarymą.

„Tai nėra realus scenarijus, tai derybinė pozicija“, – mano Ž. Vaičiūnas.

Tačiau jeigu gamykla kada nors iš tiesų užvertų vartus, Mažeikiams tai būtų skaudus smūgis. Čia dirba daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių, o vidutinis atlyginimas siekia apie 3500 eurų neatskaičius mokesčių.

„Prarasti tokias gerai apmokamas darbo vietas būtų, be abejonės, skausminga“, – pabrėžė E. Stonkutė.

Mažeikių gamykla svarbi ne vien dėl darbo vietų. Turint vietinę naftos perdirbimo gamyklą, Lietuva yra mažiau priklausoma nuo degalų tiekėjų užsienyje. Tai ypač svarbu pasaulyje kylant krizėms.

„Turėdami naftos perdirbimo gamyklą galime jaustis saugesni dėl deficito, kuris kitose šalyse buvo įvardijamas kaip realus scenarijus“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.

Viršpelnio mokestį Lietuva jau yra išbandžiusi bankų sektoriuje. Tačiau tarptautiniai ekspertai dėl to šalies negyrė. Tarptautinis valiutos fondas perspėjo, kad tokie mokesčiai gali atbaidyti užsienio investuotojus.

„Tai labai prastas precedentas. Tokie precedentai turi vieną pasekmę – nukeliamos investicijos, jos sumažinamos“, – įspėjo E. Stonkutė.

Iš bankų viršpelnių per dvejus metus surinkta daugiau nei 500 mln. eurų.

Naujausi komentarai

S

Butina nedaleisti pigimo , galima pakenkti šalies ekonomikai .
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų