Automobilių rinka Lietuvoje vėl pasiekė aukso amžių: kas pasikeitė?

Rekordinis pardavimas

Naujų ir naudotų automobilių rinka Lietuvoje vėl pasiekė savo aukso amžių. Bent jau taip skelbia transporto skelbimų portalo   Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis. Jis skaičiuoja, kad per praėjusius metus įvyko kiek daugiau nei 438 tūkst. sandorių. Tai net 47 tūkst. daugiau nei 2016-aisiais.

"Lietuvos automobilių rinkoje fiksavome visų tipų sandorių augimą. Kukliausiai, arba 7,6 proc., padidėjo vidinėje rinkoje įvykusių sandorių skaičius. Pastebimai, net 18,5 proc., šoktelėjo iš užsienio nuolatinei registracijai įvežtų automobilių pardavimas, o naujų automobilių prekyba Lietuvoje apimtimi tik truputį nusileido Estijos rezultatams – per metus tokių sandorių padaugėjo ketvirtadaliu – iki 29 tūkst. parduotų automobilių per visus metus", – tvirtina M.Buzelis.

Anot specialisto, puikūs rezultatai atspindi, kad tiek metų pradžioje, tiek viduryje ir pabaigoje prekyba automobiliais Lietuvoje klestėjo. Visi ketvirčiai buvo sėkmingesni už atitinkamus 2016-ųjų laikotarpius, o 2017-ųjų spalio–gruodžio mėnesiais buvo parduota net 40 proc. daugiau naujų automobilių nei paskutinį 2016 metų ketvirtį.

"Naujų automobilių prekyba Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo aktyvesnė nei pavyzdingoje Estijoje. Sandoriai tiesiog išsiveržė lyg ilgai snaudęs ugnikalnis. Per pastaruosius tris mėnesius šalyje buvo parduota net 7,4 tūkst. naujų transporto priemonių – maždaug 40 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016-aisiais", – teigia M.Buzelis.

Naudotas vietoj naujo

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) vadovas Rokas Knyva pastebi, kad per 2017-uosius absoliučiu naujų lengvųjų automobilių skaičiumi Lietuva aplenkė net Estiją, tačiau džiaugsmas greitai praeina, kai pradedama skaičiuoti, kiek naujų automobilių tenka tūkstančiui gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 9,1 automobilio tūkstančiui gyventojų. Taigi, skaičiuojant tokiu būdu, Lietuva lenkia tik kaimyninę Latviją, Bulgariją, Graikiją, Rumuniją.

R.Knyva, paklaustas, ar galima ieškoti sąsajų tarp vidutinės ir minimalios algos ir naujų automobilių, tvirtino manąs, kad tai nėra lemtingas faktorius. "Jeigu Lietuvą lygintume su Čekija, Slovakija, Lenkija, pastebėtume, kad atlyginimų skirtumas yra maždaug 100 eurų, bet naujų automobilių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, ten visiškai kitoks", – dėstė R.Knyva. Tokius skirtumus, pasak specialisto, lemia ne kas kita, o požiūris.

"Lietuva vis dar yra naudotų automobilių šalis, tad žmogus, net ir galėdamas įsigyti naują automobilį, nusprendžia rinktis senesnį, tačiau aukštesnės klasės, prabangesnį automobilį, nei investuoti pinigus į naują, tačiau ne tokį prabangų ir mažesnės klasės", – dėstė R.Knyva. Kartu LAA vadovas pastebėjo, kad ryškėja ir naujos tendencijos, kai automobilis nebėra prestižo reikalas, todėl keliuose atsiranda daugiau ekonominės klasės naujų automobilių.

Reeksportas keičia veidą

Vertindamas naujų automobilių pardavimą, M.Buzelis paragino atkreipti dėmesį į naujų trasnporto priemonių reeksporto rodiklius.

"Antrojo 2017 m. ketvirčio metu buvo reeksportuota apie 21 proc. naujų automobilių, o trečiąjį ketvirtį reeksporto dalis padidėjo net iki 24 proc", – skaičius vardija automobilių rinkos ekspertas. Tai reiškia, kad nors ir nauji automobiliai parduodami Lietuvoje, tačiau iš tiesų mūsų šalies keliais jie nevažinėja.

Jau nebe pirmus metus naujų automobilių rinkoje pirmauja "Fiat" markė – šių automobilių per vieną metų ketvirtį parduodamas ne vienas šimtas, tad, jeigu jie visi išvažiuotų į mūsų šalies kelius, pasijustume kaip Italijoje, nes populiariausias ir labiausiai parduodamas automobilis Lietuvoje "Fiat 500".

2017 m. net 5 306 naujų lengvųjų transporto priemonių registracija Lietuvoje truko mažiau nei 60 dienų.

R.Knyva įsitikinęs, kad reeksportas mūsų šalyje populiarus, nes nėra jokių automobilio registracijos mokesčių, kurie gali lemti galutinę transporto priemonės kainą vartotojui. "Reali nauda iš tokių perpardavimų nėra didelė ir jeigu Lietuvoje staiga atsirastų automobilio registracijos mokestis, siekiantis iki 100–150 eurų, manau, kad reeksporto skaičiai pastebimai susitrauktų", – dėstė R.Knyva.

Lietuva vis dar yra naudotų automobilių šalis, tad žmogus, net ir galėdamas įsigyti naują automobilį, nusprendžia rinktis senesnį.

Populiariausias pasirinkimas

Tad, neskaičiuojant reeksportuojamų automobilių, populiariausių trejetukas atrodo taip: pirmoje vietoje – "Škoda Octavia", antroje – "Vokswagen Passat", trečioje – "Nissan Qashqai", kurio vos neaplenkė kitas japonų gamintojas – "Toyota RAV4".

Kalbant apie populiariausius automobilių gamintojus Lietuvos vidaus rinkoje, lyderis nesikeičia – "Volkswagen", antroje vietoje – "Toyota", trečioje – "Škoda", ketvirtoje – "Renault", penktoje – "Fiat" ir šeštoje – "Nissan". Toliau rikiuojasi KIA ir "Ford". Visi šie gamintojai pardavė daugiau kaip tūkstantį automobilių per metus ir užėmė 70 proc. rinkos.

Naudotų automobilių penketuke net keturias vietas iš eilės užima Vokietijos gamintojai – "Volkswagen", "Audi", BMW ir "Opel", o penketuką vainikuoja vienintelis japonų gamintojas –  "Toyota".

M.Buzelio skaičiavimu, keturi iš penkių naujų automobilių Lietuvoje parduodami verslui – juridiniams asmenims. Didėjančios prekybos apimtys parodo, kad šalyje verslas gyvena geromis nuotaikomis, o į ateitį žvelgia optimistiškai. Gerus laikus išgyvena ir verslininkai, užsiimantys iš užsienio įvežamų transporto priemonių pardavimu. 2017 m. į šalį įvežta 146,2 tūkst. naudotų automobilių nuolatinei registracijai – maždaug 18,5 proc. daugiau nei per 2016 m., todėl Lietuvoje automobilių rinka pildėsi labiausiai iš visų Baltijos šalių. Kaip jau tapo įprasta, praeitų metų pabaigoje šiek tiek kilo vidutinė naudoto automobilio kaina. Lyginant su 2016-ųjų paskutiniuoju ketvirčiu, pernai metų spalį–gruodį ji pakilo 100 eurų, iki 3,7 tūkst. eurų. Pasak M.Buzelio, toks kainos augimas metų pabaigoje – natūralus reiškinys, kuris fiksuojamas jau nebe pirmą kartą. Visus tris metų ketvirčius, išskyrus paskutinįjį, vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje siekė apie 3,3 tūkst. eurų.

Atkryčio nežada

M.Buzelis apie 2018-uosius kalba atsargiai. Leidimas nuo sausio 1 d. registruoti ir eksploatuoti dešiniavairius automobilius jau įsigaliojo, o, atsižvelgus į 2014-ųjų Bulgarijos pavyzdį, šalyje buvo galima tikėtis didelio iš Didžiosios Britanijos atgabentų automobilių antplūdžio.

"Skaičiavome, kad tokių transporto priemonių per metus gali būti užregistruota iki 50 tūkst., tačiau, pastebėję tokiems automobiliams iškeltus itin griežtus reikalavimus ir dideles draudimo kainas, kurios gali skirtis kelis kartus, supratome, kad tokių sandorių bus labai mažai", – komentavo Matas Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pažymėjo, kad per visą 2018 m. sausio mėnesį Lietuvoje nebuvo užregistruota dešiniavairių automobilių. "Tikriausiai vairuotojai suprato, kad eksploatuoti tokius modelius šalyje su Lietuvos valstybiniais numeriais  paprasčiausiai yra per brangu, o susigundyti tokiomis galimybėmis galėtų nebent itin retų ar išskirtinių automobilių savininkai", – pridūrė specialistas. Autoplius.lt plėtros vadovas tikina, kad 2018-ieji pagal sandorių skaičių turėtų būti ne mažiau aktyvūs nei praėjusieji. Šiek tiek padidėjusi naftos kaina ir brangstantis draudimas galbūt prilėtins tuos, kurie vos išsilaikę vairuotojo pažymėjimą skuba sėsti prie automobilio vairo, tačiau jie visada gali pasirinkti pigesnę alternatyvą.

Panašiai kalba ir LAA atstovai . Jie prognozuoja tolesnį aktyvų augimą – 2018 m. naujų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių pardavimo augimas turėtų siekti 18 proc., o lengvųjų krovininių – 13 proc. Visa rinka turėtų augti apie 17,5 proc.