Apraizgys visą Europą
Europos gamintojai vienas po kito pristato dyzelinu varomų sunkvežimių elektrines versijas. Viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų operatoriai Lietuvoje vis garsiau kalba apie stotelių pritaikymą sunkiajam transportui. Specialistai svarsto, ar Lietuva tam jau pasiruošusi.
ES įsipareigojo iki dešimtmečio pabaigos užtikrinti, kad pagrindiniuose transeuropinio tinklo keliuose (TEN-T) kas 60 km būtų įrengtos aukštos galios įkrovimo stotys sunkiasvoriam elektriniam transportui.
TEN-T tinklas jungia ES valstybių sostines ir didžiuosius miestus, jūrų ir oro uostus, geležinkelių terminalus ir svarbius transporto mazgus. Į šį tinklą Lietuvoje įtrauktos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, magistralinis kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda, geležinkelis Vilnius–Klaipėda. Į jį patenka ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai ir kiti svarbūs transporto infrastruktūros objektai.
Trūksta didesnės galios
Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, rugsėjį Lietuvoje buvo įrengtos 4 468 viešosios įkrovimo prieigos. Atrodytų, įsipareigojimas dėl sunkvežimių neturėtų būti sudėtingas.
Vis dėlto dėl konstrukcinių ypatumų sunkiajam transportui ne visuomet tinka lengviesiems elektromobiliams skirtos įkrovimo prieigos. Daug kur reikia užtikrinti patogų privažiavimą prie įkroviklių būtent didelių gabaritų transportui.
Sunkiajam transportui ne visuomet tinka lengviesiems elektromobiliams skirtos įkrovimo prieigos.
Didžiausią Lietuvoje viešųjų įkrovimo prieigų tinklą „Ignitis ON“ valdančios bendrovės „Ignitis“ atstovas Eimantas Balta teigė, kad sunkiajam transportui reikia gerokai galingesnių prieigų. Be to, kad elektra varomi sunkvežimiai būtų efektyviai naudojami, ne mažiau svarbus ir įkrovimo taškų tankis.
„Elektrinį sunkųjį transportą naudojančios įmonės nori itin tiksliai planuoti maršrutus. Todėl joms svarbu tiksliai žinoti įkrovimo vietas, jose galimą pasiekti įkrovimo galią, kuri lemia įkrovimo laiką. Iš šio poreikio ir atsirado numatyti atstumai, kuriais vienas nuo kito prie pagrindinių kelių ar logistikos mazgų turi būti įrengiami įkrovimo parkai“, – aiškino specialistas.
Paskatų daugėja
Galutinis ES tikslas – iš tūkstančių įkrovimo prieigų suformuoti elektra varomų sunkvežimių koridorius, kuriais galėtų judėti tolimųjų maršrutų transportas.
Pašnekovo teigimu, ne mažiau svarbūs yra lokalūs tikslai, skatinantys daugiau įmonių pereiti prie netaršaus transporto.
„Mūsų tikslas – pasiekti tokį tinklo tankį ir užtikrinti tokią kainodarą, kad nuosavas įkrovimo vietas turinčios bendrovės galėtų į maršrutus įtraukti papildomų įkrovimo sesijų ir viešosiose prieigose. Tai leistų joms gerokai lanksčiau ir patogiau vykdyti kasdienę veiklą, todėl elektrinė transporto priemonė taptų daug efektyvesnė“, – pažymėjo E. Balta.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius teigė, kad paskatų verslui elektrifikuoti transportą daugėja.
Daugumoje Europos valstybių diegiamos įvairios priemonės: nuo galimybės gerokai sumažinti eksploatacinius kaštus iki paslaugų konkursuose vis dažniau atsirandančio kvalifikacinio žaliųjų pervežimų kriterijaus.
Komunalininkai neatsilieka
Lietuvoje taip pat jau važinėja elektriniai betonvežiai, atliekų surinkimo ir įvairių kitų komunalinių paslaugų transportas.
Mūsų didmiesčiuose nedidelius krovinius ar siuntas pristato elektriniai mikroautobusai ir vidutinio svorio sunkvežimiai. Pajūryje reguliariaisiais maršrutais keleivius pradėjo vežti elektrinės transporto priemonės, o miestuose plečiamas baterinių autobusų naudojimas.
2025 m. rugsėjo 1 d., „Regitros“ duomenimis, mūsų šalyje buvo registruoti 698 N1 klasės elektromobiliai – 32 proc. daugiau, palyginti su 2024 m. N1 klasei priskiriami krovininiai automobiliai, kurių maksimali leistina masė yra ne daugiau kaip 3,5 t.
„Panašiai kaip progresuoja lengvieji elektromobiliai, taip vystosi ir sunkusis elektrinis transportas. Jis nuvažiuoja vis toliau, o verslo poreikiams pritaikomas geriau. Tad dalis sunkiojo transporto rūšių jau dabar veikia puikiai, ypač ten, kur veikla vyksta mieste“, – aiškino V. Milius.
Taip maždaug per 30 minučių būtų realu papildyti energijos atsargas vykstant į ilgus tarptautinius reisus.
Įsikrautų per pusvalandį
Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje plėsis itin galingi MCS įkrovimo mazgai, leidžiantys sunkvežimiui pasiekti iki 1 MW įkrovimo galią. Taip maždaug per 30 minučių būtų realu papildyti energijos atsargas ilgiems tarptautiniams reisams.
Tam rengiasi ir Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, „Finėjas Group“ parką papildė pirmieji „Mercedes-Benz eActros 600“ vilkikai, galintys realiomis sąlygomis viena įkrova nuvažiuoti apie 500 km.
Vis dėlto, žurnalisto teigimu, elektriniais sunkvežimiais įveikiami tolimieji maršrutai dar tebėra bandymų stadijoje. Regioniniams pervežimams ši technologija jau taikoma.
„Vilkikai gerėja visapusiškai. Tačiau sunkiajam transportui tenka gerokai daugiau iššūkių, ypač juos įkraunant. Todėl dažniausiai jie įkraunami įmonių teritorijose, bet užsienyje jau matau viešosiose vietose įkraunamus sunkvežimius – jiems įrengtos tinkamos vietos. Pati stotelė niekuo nesiskiria nuo įprastos, tačiau ten pastatyti vilkiką su puspriekabe ir jį įkrauti nėra taip paprasta“, – sakė pašnekovas.
Lengviesiems – jau pakanka
Itin greito įkrovimo taškų gausėja ir Lietuvoje. „Ignitis ON“ tinkle jau veikia devynios prieigos, kuriose automobilius galima įkrauti 300 kW ir didesne galia.
Stotelės įrengtos strategiškai: prie pagrindinės automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda, taip pat 360 kW galios įkrovimo stotelė įdiegta LTG Vilniaus intermodaliniame terminale, kur elektrinius vilkikus, atvežančius konteinerius ar priekabas toliau gabenti geležinkeliu, galima įkrauti ir tęsti kelionę.
Daugiau kaip 300 kW galia pasižymi keliose degalinėse prie minėtos magistralės, taip pat „Via Baltica“ kelyje ir Panevėžio aplinkkelyje įrengtos prieigos. Pavienių itin greito įkrovimo taškų šalyje randasi vis daugiau.
„Be to, vien mūsų tinkle Lietuvoje veikia 159 HPC viešojo įkrovimo prieigos, kur bet kurias transporto priemones galima įkrauti 150 kW ir didesne sparta. Artimiausiuose planuose numatyti sunkiajam transportui pritaikyti įkrovimo parkai. Kuo tinklas bus tankesnis, tuo daugiau įmonių galės planuoti patogų perėjimą prie elektrinio transporto“, – pažymėjo E. Balta.
V. Miliaus teigimu, Lietuvoje kai kur apribojimu tampa ne tiek gabaritų ar įkrovimo galios tinkamumas, kiek projektavimo spragos. Anot eksperto, į kai kurias stoteles sunkvežimiai nesunkiai įtelpa, tačiau įvažiuoti draudžia kelių eismo ženklai.
„Visas tokias detales nesunku ištaisyti ir infrastruktūrą tinkamai pritaikyti, jei apie tai bus galvojama iš anksto. Atrodo, po truputį viskas juda į priekį – kaip ir buvo su lengvaisiais elektromobiliais, kuriems dabar viešųjų įkrovimo vietų jau netrūksta“, – reziumavo pašnekovas.
Plėtra – nuolatinė
Lietuvos viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, spalio pradžioje mūsų šalyje veikė 4 545 viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Remiantis Susisiekimo ministerijos skelbiamais Nacionaliniais elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planais, iki 2030 m. Lietuvoje turi būti įrengta 6 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo prieigų. Dalis tokių prieigų įrengiama prie valstybinės reikšmės kelių – tuo rūpinasi ir tradicinių degalinių operatoriai.
Palyginkime: Vokietijoje vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį įrengta beveik 20 tūkst. viešųjų elektromobilių įkroviklių, taip bendrą skaičių padidinant iki maždaug 184 tūkst.
Tai leidžia Vokietijai užtikrinti net 67 proc. viešojo įkrovimo aprėptį savo automagistralių tinkle, gerokai daugiau už ES tikslą – 15 proc. transeuropiniame automagistralių tinkle (TEN-T) iki 2025 m.
Nenuostabu, kad per pirmąjį šių metų pusmetį naujų elektromobilių registracijos Vokietijoje šoktelėjo iki rekordinio lygio – iš viso buvo įregistruoti 248 726 nauji tik elektra varomi lengvieji automobiliai, t. y. 35 proc. daugiau nei prieš metus. Tyrimų bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, šiemet Lietuvoje jau įregistruota 2 360 naujų elektromobilių – 72,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Jų rinkos dalis ūgtelėjo nuo 5,6 iki 6,8 proc.
Naujausi komentarai