Vairuotojai klimpsta „Regitros“ labirintuose

Ieško pagalbos

Naudotų automobilių rinkoje yra daugybė transporto priemonių, kurių rida suklastota ir nuslėpti trūkumai, todėl įsigyti tvarkingą automobilį Lietuvoje gana sudėtinga. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje beveik penktadalio automobilių rida gali būti suklastota. Pridėjus nuslėptus trūkumus, pavyzdžiui, esminius apgadinimus eismo įvykyje, rizikingų pirkinių skaičius gali siekti ir pusę visų sandorių.

Su nesąžiningais pardavėjais pirkėjai kovoja įvairiais būdais, bet toli gražu ne visi jie veiksmingi. Neretai žmonėms tenka pasitelkti teisininkų ir kitų specialistų pagalbą. Tiesa, net ir laimėjęs ginčą, pirkėjas patiria nuostolių. Ginčuose su pardavėjais nukentėjusiųjų interesus ginanti bendrovė „Autopretenzija“ šį paradoksą sieja su įmonės „Regitra“ darbo praktika.

Neskuba: „Regitros“ atstovai pažadėjo supažindinti darbuotojus su pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo procedūromis ir pateikti informaciją klientams, tačiau pažado neįvykdė./ Vytauto Liaudanskio nuotr

Pasak „Autopretenzijos“ atstovės Evelinos Burštein, bendrovė jau keletą metų specializuojasi gindama pirkėjus, įsigijusius transporto priemones, turinčias paslėptų trūkumų ir defektų. Bendrovės specialistai padeda susitarti abiem sandorio pusėms, o kai kuriais atvejais teisinėmis priemonėmis priverčia nesąžiningus pardavėjus grąžinti lėšas ir atsiimti parduotą automobilį. Taip sandorio šalys grąžinamos į pradinę (ikisutartinę) padėtį, vadinamą restitucija.

Akibrokšto nesitikėjo

Ilgą laiką nei pirkėjų gynėjams, nei jų klientams nekilo abejonių, kad „Regitra“ žino, kaip teisiškai teisingai nutraukiamos transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys. Neseniai paaiškėjo, kad valstybės įmonės specialistais pasitikėta be reikalo.

Pasirodo, „Regitros“ darbuotojai yra klaidingai įsitikinę, kad automobilio perleidimo būdas yra vienintelis, t. y. su transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi. Net tais atvejais, kai automobilis grąžinamas buvusiam savininkui, būdavo pildomos naujos pirkimo–pardavimo sutartys. Taip būdavo prarandama restitucijos (sugrąžinimo į pradinę padėtį) teisė, o tai sudarydavo ne tik papildomų išlaidų nukentėjusiai pusei, bet ir įnešdavo nemenkos teisinės painiavos.

„Mes, kaip privatus subjektas, padėdavome žmonėms išspręsti ginčą su nesąžiningais pardavėjais, ir nebeklausinėdavome, kaip ar kokiu būdu toliau būdavo įregistruotas jų automobilio grąžinimas. Tačiau sykį klientas užsiminė, kad jam „Regitroje“ konsultantė nurodė pildyti naują transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Šio atvejo nesureikšminome, nes manėme, kad jis pavienis. Pasirodo, mąstėme klaidingai. Paaiškėjo, kad visais atvejais, kai klientai taikiai arba per teismą nutraukdavo sutartis su pardavėju, VĮ „Regitra“ vis tiek sutarčių nenutraukdavo, o pildydavo naują pirkimo–pardavimo sutartį“, – situaciją apibūdino E. Burštein.

Pažadų nevykdo

Norėdama informuoti apie daugeliui vairuotojų aktualią problemą ir padėti rasti sprendimą, bendrovė ne kartą kreipėsi į „Regitrą“, tačiau realių pokyčių nesulaukė.

Pernai balandį į „Regitrą“ buvo išsiųsta oficiali užklausa, kuria prašyta supažindinti įmonės darbuotojus su sutarčių nutraukimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, padedant pirkėjui išsaugoti restitucijos teisę. Prašyta šią informaciją įdėti į VĮ „Regitra“ interneto puslapį. Taip vartotojai galėtų rasti aiškiai aprašytą tvarką, kaip perregistruojamos transporto priemonės, kai nutraukiama transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis.

Maža to, privati bendrovė valstybės įmonei pasisiūlė nemokamai parengti mokymus jos darbuotojams, kad šie gautų išsamią informaciją, kaip tinkamai daryti tokį darbą. Pasak pašnekovės, „Regitra“ padėkojo už išsakytus pastebėjimus ir pažėrė pažadų.

„Pranešame, kad artimiausiu metu planuojame supažindinti darbuotojus su sutarčių nutraukimo procedūromis ir VĮ „Regitra“ tinklalapyje pateikti tokią informaciją klientams“, – linksėjo valdininkai.

Kreipimosi autoriai kantriai laukė, kad „Regitra“ įvykdys savo pažadą, tačiau veltui. „Autopretenzijos“ klientai ir kiti panašiose situacijose atsidūrę pirkėjai pateikdavo nutrauktas sutartis VĮ „Regitra“ darbuotojams, o pastarieji toliau kišdavo naujas pirkimo–pardavimo sutartis, atšaudami: pas mus tokia tvarka ir nesiruošiame priimti jokių sutarčių nutraukimų.

Praėjus pusmečiui bendrovė pakartotinai priminė valstybės įmonei, kad problema vis dar neišspręsta. Šįsyk valdininkai nė nesiteikė atsakyti.

Problema: sudarius naują sandorį, žmogus nebetenka restitucijos teisės ir nebegali reikalauti taršos mokesčio sugrąžinimo./ VĮ „Regitra“ nuotr.

Taršos mokestį pasilieka

Nesusipratimai dėl nutrauktų sutarčių tvarkos pirkėjams atsirūgo dar vienu aspektu. Nutraukus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, turėtų būti grąžintas transporto priemonės taršos mokestis. Jis apskaičiuojamas ir sumokamas, kai transporto priemonė perleidžiama kitam savininkui. Žmonės, pirkdami naudotą automobilį, kiekvieną kartą, kai pildoma transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, gauna apskaičiuotą taršos mokestį, kurį jie turi sumokėti įmonei „Regitra“.

Remiantis sveika nuovoka, jei tokia sutartis nutraukiama, taršos mokestis, kurio transporto priemonės pirkėjas faktiškai nepanaudoja, turi būti jam sugrąžintas. Galbūt ne visas, o atskaičiavus mokesčius, kuriuos „Regitra“ panaudoja, t. y. transporto priemonės patikros mokestį: už transporto priemonės duomenų įrašymą į duomenų registrą ir registracijos liudijimo išdavimą.

Tačiau yra ne vienas pavyzdys, kai „Regitros“ veiksmai su logika prasilenkia. Redakcijai žinomas konkretus atvejis, kai pirkėjas Tomas įsigijo automobilį, turintį paslėptų defektų. Su pardavėju nepavykus susitarti taikiai, Tomui teko kreiptis į teismą. Ten buvo parengtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas ir taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta oficialiai ir buvo įvykdyta restitucija. Linksmybės prasidėjo, kai Tomas kreipėsi į „Regitrą“ prašydamas grąžinti nepanaudotą taršos mokestį. Valstybės įmonė atsisakė tai padaryti.

Stebina aplaidumas

Prieš porą mėnesių bendrovė „Autopretenzija“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ši išaiškintų su taršos mokesčio mokėjimu ir grąžinimu restitucijos atveju susijusius aspektus.

VMI šią užklausą persiuntė „Regitrai“. Ji atrašė, kad sumokėtas registracijos mokestis gali būti grąžinamas tik tuomet, kai transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo jos pirmojo įregistravimo registre išregistruojama iš jo ir išgabenama iš Lietuvos. Tuo tarpu restitucijos taikymo atveju mokestis esą nėra grąžintinas.

Anot pašnekovų, „Regitra“ iki šiol, užuot nutraukusi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, klientams pakiša naują analogišką sutartį, taip sudarydama naują sandorį. Sudarius naują sandorį, žmogus nebetenka restitucijos teisės ir nebegali reikalauti iš valstybės, konkrečiau – iš „Regitros“ biudžeto, sugrąžinti taršos mokestį.

Dar daugiau painiavos kyla dėl to, kad grąžinimo atveju, pagal „Regitros“ taikomą praktiką, įvykdomas naujas sandoris. Todėl buvęs transporto priemonės pardavėjas tampa jos pirkėju ir žinodamas, kad transporto priemonė turi daugiau trūkumų, nei nustatė servisas, gali kreiptis į pardavusį transporto priemonę asmenį ir reikalauti savo „pažeistų teisių gynimo“, kaip faktinė nauja sandorio šalis. Kitaip tariant, apgautas pirkėjas akimirksniu gali tapti kaltinamuoju.

„Džiaugiamės bent jau tuo, kad kol kas servisai atsakingai atlieka savo darbą, nustato visus transporto priemonės defektus ir grąžinant automobilį jokių nežinomų ir papildomai atsiradusių defektų paprastai nebūna“, – sakė E. Burštein.

Apgaulė: pardavėjų paslaugumas baigiasi, kai pirkėjas pareiškia pretenzijų dėl nuslėptų defektų./ Scanpix nuotr. 

Pasak „Autopretenzijos“ atstovės, akivaizdu, kad dėl taršos mokesčio grąžinimo didžiausią spragą paliko įstatymų leidžiamoji valdžia. Tačiau privatų verslą ir individualius pirkėjus labiausiai glumina „Regitros“ aplaidumas. Juk būtent ši įmonė yra priešakinėse linijose ir kiekvieną dieną susiduria su transporto priemonių registravimu, tad akivaizdžiai mato problemą, bet jos kažkodėl nesprendžia.

Kaip neapsigauti perkant automobilį?

Automobilio apžiūra turėtų būti ir ne tik vizuali, bet ir servise, turinčiame reikalingą įrangą.

Bandomasis važiavimas turėtų trukti bent 15 minučių, kol sušils variklis (idealu, jei prieš apžiūrą automobilio variklis būtų šaltas), ne tik miesto, bet ir užmiesčio sąlygomis.

Pildyti sutartį patartina tik su lietuviu, kuris pateikia savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, net jei automobilis ką tik atvežtas iš užsienio.

Sutartyje būtina įrašyti visus pirkėjo, pardavėjo, automobilio duomenis ir visą sumą, kurią sumokėjote, aiškiai nurodyti mokėjimo būdą.