„Šiandien mes galime sakyti, jog praplatėjo ir padidėjo Kauno oro uostas dėl aviacijos verslo, kuris čia vysto savo veiklą ir vystydamas savo veiklą jis nulėmė tai, kad yra ne tik daugiau darbo vietų, ne tik geresnės sąlygos, o ir tai, kad per čia galės jau visai greitai keliauti ir daugiau keleivių“, – ketvirtadienį Kauno oro uoste žurnalistams sakė E. Sabutis.

Pasak jo, keleivių skaičiui augant bus svarstoma apie tolesnę oro uosto plėtrą.

Ministras sakė negalintis pasakyti, ar artimiausiu metu padaugės skrydžių krypčių iš Kauno, tačiau, pasak jo, didesnis tiesioginių krypčių skaičius numatytas ketverių metų plane.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sako, kad oro uosto plėtra svarbi ir kariniam mobilumui.

„Oro uosto orlaivių parkavimo vietos pritaikytos karinių orlaivių parkavimui. Kartu tai leis ne tik efektyviau užtikrinti sąjungininkų atvykimą, bet ir augančius aviacijos rinkos poreikius“, – Lietuvos oro uostų (LTOU) pranešime sakė O. Mašalė.

Be to, anot LTOU vadovo Simono Bartkaus, šis projektas būtinas stiprinant techninio aptarnavimo (MRO) pajėgumus.

„MRO paslaugų poreikis išliks didelis tiek artimiausiu, tiek tolesniu laikotarpiu, todėl visas šis projektas yra kompleksiškai naudingas visam oro uostui ir regionui“, – pranešime teigė S. Bartkus.

LTOU teigimu, visame šiauriniame perone nutiestos nauja arba atnaujinta buvusi danga, įdiegti naujos kartos LED signaliniai žiburiai, septynios modernios požeminės elektros sistemos.

BNS sausį rašė, kad Kauno oro uoste pirmąjį šių metų ketvirtį bus baigta 18,2 mln. eurų (su PVM) vertės daugiau kaip 35 tūkst. kv. metrų ploto šiaurinio perono plėtra, čia atsiras apie 20 papildomų lėktuvų vietų, oro uostas galės priimti ypač didelius karinius orlaivius.

S. Bartkus anksčiau teigė, kad pusę investicijų sumos finansuoja Europos Komisijos fondai, skirti karinio mobilumo poreikiams.

Kaip ketvirtadienį nurodė LTOU, europinis finansavimas projektui siekia 7 mln. eurų.

Be to, šių metų rudens pradžioje Kaune planuojama atidaryti ir išplėstą oro uosto keleivių terminalą – jį už 17,7 mln. eurų (be PVM) stato statybų bendrovė „Infes“. Išplėtus terminalą oro uostas galės aptarnauti dukart daugiau – 2 mln. keleivių per metus.

Ilgalaikis Lietuvos oro uostų tinklo plėtros planas taip pat numato, kad iki 2052 metų Kauno oro uoste bus įveiklintos teritorijos, esančios kitoje kilimo-tūpimo tako pusėje nei terminalai, jose plėtojant krovinių pervežimo ir orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas.

Kauno oro uoste šiuo metu veikia kompanijos „Ryanair“, „FL Technics“, „DAT“ ir „MAAS Aviation“.