Nauja pradžia – ne tik pirmakursiams: verslas siūlo užsidirbti dar tik mokantis specialybės

  • Teksto dydis:

Naują specialybę įgyti galima ne tik aukštojoje ar profesinėje mokykloje. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia į „Meistrų mokyklą“ – programą, kur neturintys darbo patirties ir kvalifikacijos maisto gamybos srityje vos per du mėnesius gali tapti virėjais, kepėjais, mėsininkais ar konditeriais, o besimokydami jau turi ir užtikrintą darbo vietą, ir atlyginimą. Darbo rinkos ekspertų teigimu, tokios galimybės yra proga ne tik išbandyti save naujoje veikloje, bet ir greitai persikvalifikuoti, įgijus naudingų praktinių įgūdžių.

Noras ir motyvacija

„Esame didžiausias darbdavys Lietuvoje, todėl norime suteikti kuo daugiau karjeros galimybių žmonėms. Ši nuo 2018 m. vykdoma iniciatyva yra puiki galimybė pradėti tiesti savo sėkmės kelią – išmokti naujos veiklos, kuri iškart garantuoja darbą. Esame atviri visiems, tad kviečiame ir vos baigusius mokslus pilnamečius, ir vyresnius žmones, kurie galbūt stokoja kvalifikacijos, bet turi brandžios gyvenimiškos patirties, kuri yra ne mažiau svarbi nei profesinės kompetencijos. Svarbiausia – noras ir motyvacija“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Meistrų mokyklos“ programa trunka du mėnesius. Jos dalyviai mokosi iš patyrusių profesionalių „Maximos“ darbuotojų ir naujas žinias pritaiko atlikdami paskirtas konkrečias užduotis. Po mokomojo periodo išlaikius žinių ir įgūdžių patikrinimą pradedama dirbti savarankiškai.

Atlyginimas – iš karto

E.Dapkienė pažymi, kad nuo įprastos praktikos „Meistrų mokyklos“ programa skiriasi tuo, kad nuo pirmosios mokymosi dienos tampama visaverčiais „Maximos“ komandos nariais. „Vadinasi, programos dalyviai, vos tik pradėję mokytis, jau gauna atlyginimą ir gali naudotis kolektyvinėje darbo sutartyje numatytu plačiu papildomų socialinių naudų darbuotojams paketu“, – pabrėžė ji.

Vidutinis darbo užmokestis dirbantiems „Maximos“ maisto gamybos cechuose siekia apie 1 400 eurų. Kiekvieną mėnesį darbuotojai, priklausomai nuo rezultatų, yra premijuojami. Skatinamąsias premijas kas mėnesį gauna apie 70 proc. cechų darbuotojų.

„Siekiame, kad darbuotojai matytų aiškiais perspektyvas įmonėje. Dėl to ne tik rūpinamės baziniu darbo užmokesčio augimu, kuris šį pusmetį augo 13 proc., bet ir taikome išplėstines motyvacines atlygio priemones. Mums svarbu sudaryti galimybių darbuotojams daugiau užsidirbti, o kartu ir tobulėti siekiant geresnių rezultatų“, – sakė E.Dapkienė.

Taip pat „Meistrų mokyklos“ dalyviams galioja ir kolektyvinėje sutartyje numatytos dvi dešimtys papildomų naudų, tokių kaip 200 eurų išmoka gimus vaikui, papildomos trijų dienų kasmetinės atostogos vestuvių proga, stipendijos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams, dovanos darbuotojams, jų vaikams iki dvylikos metų ir daugiavaikėms šeimoms Kalėdų ir Velykų progomis ir kt.

Be to, visi lietuviškojo prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai, išdirbę tris mėnesius, yra draudžiami papildomu sveikatos draudimu, kuris garantuoja sveikatos priežiūros paslaugas tiek valstybinėse, tiek ir privačiose gydymosi įstaigose.

Svarbu: E.Dapkienė pažymi, kad nuo įprastos praktikos „Meistrų mokyklos“ programa skiriasi tuo, kad nuo pirmosios mokymosi dienos tampama visaverčiais „Maximos“ komandos nariais. „Maximos“ nuotr.

Abipusė nauda

Tokią verslo iniciatyvą pačiam ruošti reikalingus darbuotojus teigiamai vertina ir darbo rinkos ekspertai. „Žmogus gali išbandyti save naujoje pozicijoje, o konkrečią patirtį ir įgūdžius įgyja per trumpiausią mokymosi laikotarpį“, – sakė atrankas teikiančios bendrovės „Headex group“ Personalo ir rinkodaros departamento vadovė Toma Stonkienė.

Ji pastebi, kad, nors vykdomos švietimo reformos skatina į ateitį žiūrėti pozityviau, tačiau dabar verslas išgyvena specialistų stygių, o maisto pramonės sektoriui šiuo metu tikrai pakankamai karšta dėl darbo vietų užpildymo. Situaciją galėtų pakeisti jaunosios kartos požiūrio į specializuotas pozicijas keitimas.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse pasimatuoti profesijos batus profesinėse mokyklose ir kolegijose yra normali praktika, o į universitetus stojama tik tuo atveju, jeigu norima akademiko karjeros. Taip gerokai aiškiau ir pačiam studentui, kokioje srityje jis nori gilinti žinias ir kurti vertę pasauliui.

Verslui pačiam įsitraukiant į reikalingų darbuotojų ugdymą, T.Stonkienė mato ir platesnę to naudą – ne tik darbuotojui, įmonei, bet ir pačiai darbo rinkai.

„Kurdamas tokias mokymosi iniciatyvas verslas kartu demonstruoja ir socialinę atsakomybę: ne tik skiria lėšų žmonių edukacijai apie darbo pozicijų vertes ir naudas, bet ir formuoja nuomonę, kad kiekvieno darbas yra svarbus ir vertas dėmesio, nepaisant pareigybių“, – sakė T.Stonkienė.

Pasinaudoti galimybe išmokti naujos specialybės „Meistrų mokykloje“ galima aštuoniuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Rokiškyje ir Utenoje.

Norintiems prisijungti prie „Maximos“ kolektyvo ir padėti tvirtus pamatus naujai karjerai tereikia užpildyti anketą: http://karjera.ma-xima.lt/meistru-mokykla.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Eikit š.lt

Eikit š.lt portretas
Tos glušų žiniasklaidos (mėšlasklaidos, durnasklaidos) svetainių vadovai galbūt nesupranta ar apsimeta nesuprantą, kad reklamų efektyvumas ~0, pav. aš jų nematau, nors jomis aplipę kaip šūdu visi puslapiai - eini kaip per šiukšlyną, stengiesi neįminti į kokį karvės "tortą". Nieko niekada nesirenku ir to šiukšlyno reklamų, pasirinkimui yra geresnių būdų
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių