„Litgrid“ ir Lenkijos PSE sutarė vystyti „Harmony Link“ sausumoje

Įmonių pasirašytas susitarimas numato pastatyti naują dvigrandę 220 kV kintamos srovės liniją tarp naujos Gižų pastotės Vilkaviškio rajone ir Elko pastotės Lenkijoje, Norki ir Vygrių pastotes bei rekonstruoti 220 kV liniją tarp Ostrolenkos ir Elko Lenkijoje, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

Tiesiant sausumos liniją taip pat planuojama iš dalies panaudoti geležinkelį „Rail Baltica“ ir automagistralę „Via Baltica“ tarp Lenkijos ir Lietuvos.

„Sutartis su PSE įtvirtina šio viso regiono energetiniam saugumui svarbaus projekto įgyvendinimo principus. „Harmony Link“ užtikrins komercinę elektros prekybą po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Finansinį investicinį sprendimą, kuriuo Lietuva ir Lenkija patvirtins savo įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti projektą, „Litgrid“ ir PSE ketina priimti iki šių metų pabaigos.

Jungties statybos rangovo konkursas turėtų būti paskelbtas 2026 metais, ji turėtų būti įjungta iki 2030 metų pabaigos.

„Litgrid“ gegužę su rinkos dalyviais jau pradėjo konsultacijas dėl 13,8 hektaro ploto pastotės Gižuose bei 220 kV linijos iki sienos su Lenkija projektuotojo ir rangovo konkurso. 

Anksčiau skelbta, kad „Harmony Link“ sausumoje projektą būtų galima įgyvendinti jau 2028 metais. Energetikos ministras Dainius Kreivys birželio pradžioje BNS teigė, kad šis terminas buvo pavėlintas PSE prašymu.

Pagal naujausią darbų grafiką leidimą „Harmony Link“ statybai planuojama gauti 2027 metų pradžioje, o pastotę Gižuose planuojama užbaigti 2028-ųjų pabaigoje.

„Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau pateiktiems rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, o dalis jos būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ magistralės.

Dėl to gruodį sutarė Europos Komisija (EK), Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Birželį Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių užsakymu Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyriaus atlikta studija parodė, kad  „Harmony Link“ sausumos alternatyva yra tinkama pakeisti anksčiau planuotą jūrinę.

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.