„Litgrid“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paskelbė viešąją konsultaciją dėl Lietuvos lankstumo rinkos vystymo plano, penktadienį pranešė „Litgrid“.
„Lankstumo rinka atveria naujas galimybes verslui, inovatyviems technologiniams sprendimams ir aktyvesniam vartotojų dalyvavimui elektros rinkoje. Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas, kad šios galimybės virstų realiomis paslaugomis ir investicijomis, kurios stiprintų Lietuvos energetikos sistemos patikimumą ir efektyvumą“, – pranešime sakė energetikos viceministras Ignas Junevičius.
„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad stiprinti lankstumo paslaugas svarbu augant elektros vartojimui, gamybai iš atsinaujinančių išteklių, Lietuvoje daugėjant kaupimo įrenginių.
„Planas yra svarbus žingsnis kuriant aiškią ir ilgalaikę lankstumo rinkos viziją Lietuvoje bei sudarant sąlygas rinkos dalyviams aktyviau prisidėti prie sistemos patikimumo užtikrinimo“, – pranešime sakė D. Matelionis.
Vasarą „Litgrid“ ir ESO atlikta analizė parodė, kad bendras lanksčių priemonių poreikis šalyje iki 2035 metų išaugs trimis gigavatais – iki 7,13 GW.
Anot „Litgrid“, plane numatyta diegti naujas paslaugas, pavyzdžiui, greito aktyvios galios atsako paslaugą, taip pat vertinti galimybę didinti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties pralaidumą.
ESO plano dalyje numatyta tobulinti lanksčių prijungimų, kintamos galios paslaugas, taip pat diegti paskirstytosios mažosios generacijos valdymo sprendinius bei dinaminius tarifus.
Anot „Litgrid“ ataskaitos, sistemos lankstumą užtikrins apkrovos atsako priemonės, tarpsisteminiai elektros mainai, elektros kaupikliai, lanksčios elektrinės bei energijos kaupimo ir konvertavimo (vadinamosios „Power-to-X“) technologijos. Taip pat bus svarbi elektrifikacija: elektromobiliai, šilumos siurbliai, energijos kaupimo sprendimai bei kita naujai diegiama elektros įranga.
Pasak operatorės, lankstumas sistemoje apibūdina jos gebėjimą greitai prisitaikyti prie gamybos ir vartojimo pokyčių.
Naujausi komentarai