Nedžiugus pirmasis krikštas

Šiuo metu maistinių gamybų technologų vadovo pareigas einantis A. Norvila savo karjerą tuometėje grūdų perdirbimo įmonėje pradėjo kaip ir daugelis jaunų specialistų – nuo kone žemiausio laiptelio. Tačiau neslepia – tada, 1991-aisiais, šioje darbovietėje užsibūti ilgiau neplanavo.

„Baigęs mokslus įsidarbinau įmonės gamyboje, tačiau visą laiką maniau, kad čia bus tik laikina stotelė. Gamybos bazė tais laikais buvo gana skurdi, įranga – ne pati moderniausia, daug rankų darbo, kuris tuo metu gal ir buvo norma. Tad ergonomikos anuomet išties buvo nedaug, darbo sąlygos – taip pat nelabai komfortiškos, gamybos patalpose teko ir šaltuko patirti“, – pirmąjį krikštą įmonėje iki šiol prisimena „Kauno grūdų“ darbuotojas.

Kita vertus, gal būtent šios aplinkybės ir skatino ieškoti sprendimų, kaip būtų galima pagerinti darbo sąlygas, ką nors padaryti naujai. Toks jaunuolio entuziazmas, gebėjimas matyti plačiau, nei reikalauja pareigos, neliko nepastebėti.

Karjera – ne esminė paskata

„Vadovai matė tą iniciatyvą, tad taip ir prasidėjo mano karjera. Sulaukiau pasiūlymo tapti pamainos meistru, vėliau – užimti miltų technologo poziciją. Tuo metu jau atsirado daugiau visokių projektų, sparčiai vyko gamybos procesų optimizavimas, atnaujinimas, mano ir visos komandos pastangomis įgyvendinta nemažai technologinių bazių pakeitimų“, – pasakojo specialistas.

Kai pamatai, kad įsiklauso, priima tavo nuomonę ir leidžia veikti, žinoma, tai džiugina, dar labiau skatina, motyvuoja nebijoti teikti siūlymų, idėjų ir imtis iniciatyvos.

Vėlgi atsakomybė dar labiau išaugo, kai A. Norvilai teko įsilieti į greito paruošimo makaronų projekto Kėdainiuose įgyvendintojų gretas, vėliau, „Kauno grūdams“ įsigijus „Šlaituvą“, jau ten laukė visos technologinės bazės priežiūros darbas.

„Taip po truputį nuo technologo iškopiau iki įrangos technologo, teko vadovauti tiek Kėdainių, tiek Alytaus greito paruošimo produktų gamybos padaliniams. Galiausiai sulaukiau pasiūlymo vadovauti maistinių gamybų technologams – vadinasi, dabar tenka labiausiai susitelkti į gamybos procesų optimizavimą“, – specifiniais veiklos niuansais dalijosi pašnekovas.

Kaip prisipažįsta pats, taip nuosekliai žengti į vadovaujamąsias pozicijas sekėsi ne todėl, kad to siekė bet kokia kaina. „Karjera man niekada nebuvo pagrindinė paskata“, – atviravo A. Norvila.

Kai laikas tiesiog lekia

Pašnekovo žodžiais, kad ir koks būtų darbas, pareigos, bene didžiausias malonumas jam – patirti prasmės jausmą, o jį suteikia būtent galimybė daryti realų poveikį įmonės veiklai.

„Nebuvo konkrečių ambicijų, kad turiu pasiekti tokį ar anokį karjeros laiptą, viskas susidėliojo natūraliai. Mane visą laiką labiausiai domino patys gamybos procesai, kaip būtų galima ką nors patobulinti, padaryti efektyviau. Kai pamatai, kad įsiklauso, priima tavo nuomonę ir leidžia veikti, žinoma, tai džiugina, dar labiau skatina, motyvuoja nebijoti teikti siūlymų, idėjų ir imtis iniciatyvos“, – iš asmeninės patirties kalbėjo ilgametis „Kauno grūdų“ darbuotojas.

Pašnekovas svarsto – nuolatinio tobulėjimo galimybės ir ambicingi iššūkiai veikiausiai ir buvo vieni pagrindinių veiksnių, galiausiai ilgam sulaikiusių jį šioje įmonėje.

Kiekvienas naujas projektas, kaskart vis įdomesnis ir sudėtingesnis, suteikia ne tik vertingos patirties ir žinių. Kaip prisipažįsta pats Algermas, tokia darbinė aplinka neleidžia sustabarėti, paskęsti rutinoje, o visų pastangų vaisiai teikia didžiulį savirealizacijos ir pasitenkinimo savo darbu džiaugsmą. „Tada, atrodo, ir laiko neskaičiuoji, jis ne eina, o tiesiog lekia“, – šyptelėjo A. Norvila.

Ne pavydėti, o veikti

Suprantama, beveik per 34 metus nepavyko išvengti ir tam tikrų pagundų, viliojusių išsukti iš tiesaus profesinio kelio.

„Turėjau pasiūlymą pereiti į kitą organizaciją, bet tada pasikalbėjau su tuomečiu savo vadovu, įtikino, atkalbėjo. Komanda, santykiai tarp kolegų buvo puikūs, su tuo irgi buvo susijęs vienas esminių pasvarstymų, ar tikrai kitur bus geriau. Taip, žolė pas kaimyną visada žalesnė atrodo. Tačiau visąlaik galvodavau, ką galėtume padaryti dar geriau pas save, kad jau kaimynas su pavydu į mūsų žolę žiūrėtų, – šyptelėjo pašnekovas. – Žinoma, tas kadaise gautas pasiūlymas privertė susimąstyti, viską pergalvoti, bet galiausiai nusprendžiau pasilikti, niekur nesiblaškyti, nes čia mačiau daugiau teigiamų savybių, kur galiu save geriau realizuoti.“

Kaip sako A. Norvila, kad jaustumeisi gerai darbe, be abejo, svarbi visuma įvairių dalykų, tarp kurių ir konkurencingas atlyginimas, finansiniai paskatinimai siekti tam tikrų rezultatų, ir įvairūs mokymai, į bendruomeniškumo stiprinimą nukreiptos iniciatyvos ir kita – kaip šiuolaikiškoje organizacijoje, visos šios pridėtinės vertės kuriamos ir „Kauno grūdų“ bendrovėje.

„Juk į darbą einame, kad čia galėtume save realizuoti ir kartu uždirbti tiek, kad laisvą laiką galėtume skirti tiek kokybiškam poilsiui, tiek kitiems poreikiams“, – sutiko pašnekovas.

Būti pokyčių dalimi

Vis dėlto A. Norvilos prioritetų skalėje pirma rikiuojasi kiti dalykai: bendra darbovietės atmosfera, kolegiškumas, galiausiai – vadovų požiūris į darbuotojus. Siekiant bendro tikslo ir rezultato, tai labai svarbu – juk dauguma projektų yra komandinio pobūdžio.

„Jei tai netenkintų, ilgainiui žmogus turbūt vis tiek psichologiškai pavargtų, išgyventų tam tikras vidines įtampas, kurios atsilieptų savijautai, galbūt net užgožtų darbuotojo kūrybiškumą. Tada net ir papildomas sveikatos draudimas nebedžiugintų“, – šmaikštavo Algermas.

Kaip pripažįsta pašnekovas, pastaraisiais dešimtmečiais įmonė išaugo į modernią, dinamišką ir tarptautiniu mastu konkurencingą kompaniją, kurios vardas žinomas ne tik Baltijos šalių regione. Tad, be abejo, smagu ne tik matyti visus svarbius pokyčius, bet ir būti jų dalimi.

Kaip per šį laikotarpį keitėsi darbuotojų galimybės, perspektyvos – galbūt šiandienos jaunimui įsitvirtinti įmonėje, siekti profesinių aukštumų lengviau nei jų pirmtakams prieš dešimtmečius?

„Išties būtų sunku išskirti. Turbūt labai daug kas nepasikeitė – manau, tie dalykai labiausiai priklauso nuo paties žmogaus aktyvumo ir pastangų“, – svarstė ilgametis „Kauno grūdų“ darbuotojas.

Kai pamatai, kad įsiklauso, priima tavo nuomonę ir leidžia veikti, žinoma, džiugina, dar labiau skatina, motyvuoja.