- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parama: investuodamas į Kauno „Žalgirį“ verslas didina klubo galimybes susitarti su geresniais krepšininkais, atitinkamai tai didina klubo galimybes siekti geresnių rezultatų.
-
„Jei ant prekystalio būtų aludarių skardinės ir aš turėčiau pasirinkti, ilgai nesvarstydamas imčiau jų žalios ir baltos spalvų produkciją“, – sako G. Banaitis-Skrandis.
Krepšinio aistruoliai jau kurį laiką ilgisi arenose dunksinčių kamuolių ir į parketą besitrinančių krepšininkų sportbačių garso. Vis dėlto nei savo sporto herojų, nei su jais susijusių atributų sirgaliai nepamiršta rungtynes stebėdami ir televizorių ekranuose. Apie meilę krepšiniui primena ir kasdienybėje aistruolius lydintys prekių ženklai, prisidedantys prie mylimų klubų ir jų rezultatų.
Vienas didžiausių sporto rėmėjų Lietuvoje, gėrimų pramonės šalyje lyderis „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA), sporto bendruomenę remia per 20 metų ir yra skyręs daugiau kaip 8 mln. eurų. Didžiausią dalį paramos sudaro krepšinio klubų rėmimas, tarp kurių ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas.
Ilgametis šios ekipos Garbės klubo narys Gediminas Banaitis-Skrandis pripažįsta, kad pastebi ir teigiamai vertina šios įmonės paramą. „Jei ant prekystalio būtų Lietuvos didžiųjų aludarių skardinės ir aš turėčiau pasirinkti, ilgai nesvarstydamas imčiau jų žalios ir baltos spalvų produkciją. Manau, kad daugelis „Žalgirio“ aistruolių elgiasi taip pat“, – sako G.Banaitis-Skrandis. Kartu jis aštriai kritikuoja Kauno aludarių poziciją – Kaune veikiantys didelio masto aludariai jam nepatrauklūs todėl, kad neprisideda prie miesto komandos veiklos. „Žinau, kad ši įmonė yra dažna rėmėja kultūros ir pramogų sektoriuje, dalyvauja kitose sporto srityse, bet jų nenoras ar nesugebėjimas būti ryškiausio Lietuvos prekės ženklo ir garsiausio klubo partneriais mane stebina. Sąmoningas sprendimas nebūti su Lietuvos sporto ir Europos krepšinio lyderiais yra sunkiai suprantamas man ir kaip „Žalgirio“ aistruoliui, ir kaip kauniečiui. Tad natūralu, kad nėra noro pirkti tokios įmonės produkcijos“, – neslepia sirgalius.
Ir patys Kauno „Žalgirio“ Garbės klubo nariai finansiškai prisideda prie miesto krepšinio ekipos paramos, tad įvairios įmonės, darančios tą patį, sulaukia išskirtinio šių sirgalių palankumo. „Supratimas, kad aktyvesnis vienos ar kitos įmonės produkcijos vartojimas ar paslaugų pirkimas prisideda prie klubo augimo, stiprina prieraišumą prie tų įmonių produkcijos ar paslaugų vartojimo. Jei tos įmonės produkcijos ir nevartojame ar tos paslaugos sirgaliui yra nereikalingos, vis tiek dažnai susiformuojame gerą ar geresnę nuomonę apie įmonę“, – pastebi krepšinio aistruolis.
Sirgaliai mato ne tik finansinę rėmimo prasmę
Pernai „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų linkę pritarti, kad socialiai atsakingos įmonės reikšmingai prisideda prie valstybės gerovės. Aistringas Kauno krepšinio ekipos gerbėjas taip pat pastebi, kad įmonės, finansiškai remiančios klubą, suteikia didesnę nei vien tik piniginę paramą.
„Aš tai vertinu kaip santykius tarp dviejų artimų žmonių. Ar sirgaliaus ir klubo. Kuo daugiau, nuoširdžiau į santykius abu įdeda savęs, tuo tie santykiai bus stipresni ir ryškesni. Kuo labiau įsitrauks visi aistruoliai į klubo palaikymą, tuo tvirčiau žaidėjai jausis aikštelėje. Investuodamas į Kauno „Žalgirį“ verslas didina klubo galimybes susitarti su geresniais krepšininkais, atitinkamai tai didina klubo galimybes siekti geresnių rezultatų. Geresni rezultatai skatina žmones jaustis laimingesnius, o laimingi žmonės yra linkę skatinti ne tik šalia klubo esančius verslus, bet ir visos šalies ekonomiką“, – pažymi krepšinio aistruolis.
„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad toks sirgalių įvertinimas skatina nuolat stiprinti savo pozicijas, vykdant socialiai atsakingą veiklą. „Parama krepšiniui yra neatsiejama mūsų įmonės dalis. Ir tai, kad sporto aistruoliai supranta bei teigiamai įvertina jos reikšmę ir didesnę prasmę, mums teikia didelį stimulą tęsti jau kelis dešimtmečius vykdomą misiją“, – tikina R. Viršilas.
Lojalumą ženklams lemia ir emocijos
Visuomenės nuomonės apklausų įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas sociologas Ignas Zokas pastebi, kad lojalumui tam tikriems ženklams daug įtakos daro fizinės prekių ženklų savybės, taip pat ir emocinis prisirišimas prie tam tikrų ženklų. „Prekės ženklas gali sietis su konkrečia žmogaus išskirtine patirtimi, ypatinga vieta ir panašiai. Juokaujant galima sakyti, kad prekės ženklas vartotojo gyvenime tiesiog buvo reikiamu laiku reikiamoje vietoje“, – sako I. Zokas. Jis atkreipia dėmesį, kad ir sportas, o ypač krepšinis Lietuvoje, taip pat stipriai susietas su emocijomis. „Komandos palaikymas kartu yra palaikymas vieni kitų – mes jaučiame, kad mūsų troškimai ir tuo momentu, atrodo, net ir visos vertybės sutampa. Bendrumas, susivienijimas sporte visada yra pozityvi emocinė įkrova“, – pabrėžia sociologas.
I. Zokas taip pat pažymi, kad prisirišimą prie tam tikrų ženklų lemia ir verslo komunikuojamos vertybės, pasaulėžiūra, sutampanti su vartotojų. „Jei prekės ženklas kalba arba pritaria kažkam, su kuo aš nesutinku ar vertybiškai nepritariu, labai tikėtina, kad mano lojalumas šiam ženklui greitai susvyruos“, – pastebi „Spinter tyrimų“ vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pabaigtas „Vičiūnų grupės“ įmonių restruktūrizavimo procesas1
„Vičiūnų grupės“ savininkų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieriaus netiesiogiai valdoma turto valdymo bendrovė „GG Holding“ restruktūrizacijos proceso metu buvo prijungta prie žemės ūkio...
-
Skrydis į niekur: tūkstantis savanorių testuoja naująjį Vilniaus oro uosto terminalą
Vilniaus oro uoste vyksta naujojo išvykimo terminalo masinis testavimas, kuriame dalyvauja daugiau kaip 1 tūkst. savanorių. ...
-
Teismo verdiktas: Susisiekimo ministerijai teks mokėti didžiulę baudą3
Konkurencijos tarybos Susisiekimo ministerijai 2023 metais skirta 40,53 tūkst. eurų bauda dėl apribotos prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir konkurencijos buvo pagrįsta, nutarė Regionų administracinis teismas. ...
-
Žiniasklaida: baltarusiškas trąšas gabenusi bendrovė pradėjo arbitražo bylą prieš Lietuvą4
Lietuvos piliečiui Igoriui Udovickiui per tarpininkus priklausanti įmonė „Hasenberg“ pradėjo tarptautinį arbitražą prieš Lietuvą. Tai portalui lrt.lt patvirtino Susisiekimo ministerija. LRT duomenimis, bendrovė siekia prisiteisti 15...
-
Po finansinių įstaigų skandalų LB akiratyje – ne tik komerciniai bankai: pranešė, ką tikrins
Lietuvos bankas (LB) šiais metais ketina atlikti iki 30 jo prižiūrimų finansų įstaigų patikrinimų. ...
-
„LTG Cargo“ atskleidė, ką darys su rusiško žymėjimo vagonais
Siekdama galutinai desinchronizuoti Lietuvos geležinkelių sistemą nuo Rusijos, valstybės grupės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ iki 2026 m. ketina visus aktyviai naudojamus vagonus perregi...
-
„Fintech“ paslaugomis naudojasi kas trečias lietuvis, dar 19 proc. ketina išbandyti1
36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyven...
-
Paukštys pratrūko: skleidžiamas šmeižtas
Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad „Teltonikos“ prekių vis dar galima įsigyti Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiuose interneto portaluose, įmonių grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys tvirtina – jau nuo 2022 m. ...
-
Dėl sukčių atakos užblokavo dalį „Akropolio“ dovanų kortelių: štai ką reikia daryti jų turėtojams
Dovanų kortelių platinimo bendrovė „Gera dovana“ nustatė, kad į jos partnerių savitarnos portalą per darbuotojo paskyrą nuotoliniu būdu įsilaužę nežinomi asmenys neteisėtu būdu nukopijavo dalį išplatintų „Akropolio&ldq...
-
Lietuvos oro uostų užmojai: žada patuštinti „kišenes“
Tris oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) šiemet į plėtrą investuos 58 mln. eurų, skelbia LTOU. ...