Tvarumo link: pernai bendrovė pagamino beveik 3 mln. kWh elektros energijos

Bendrovėje elektros gamyba yra vykdoma trijose saulės elektrinėse ir kogeneracinėje jėgainėje nuotekų valykloje, kurioje elektros pernai pagaminta daugiausiai – beveik 2,5 mln. kWh.

„Bendrovės elektros naudojimas yra nenutrūkstamas, nuolatinis – siurbliai, gręžiniai dirba tiek dieną, tiek naktį, todėl išvengiame elektros pasaugojimo kaštų. Siekiame, kad kuo didesnė dalis elektros būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių ir šiuo metu teikiame paraiškas dėl dar dviejų saulės elektrinių įrengimo – Nuotekų valykloje bei Kalniečių siurblinėje“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.

Partnerio nuotr.

Trys saulės elektrinės, esančios Petrašiūnų vandens gerinimo įrenginiuose, Pramonės vandens siurblinėje ir Nuotekų valykloje, praėjusiais metais sugeneravo virš 400 tūkst. kWh žaliosios energijos. Žinoma, daugiausiai energijos saulės elektrinės pagamino vasaros mėnesiais, tačiau taip pat pakankamai efektyviai elektros energija generuojama ir pavasarį. Taigi, siekiant tvarumo ir energetinio savarankiškumo, pernai bendrovė iš viso pasigamino beveik 3 mln. kWh elektros energijos, reikalingos kasdienėje veikloje.

Dėl išaugusio vandens poreikio papildomai pastatyti nauji vandens gerinimo įrenginiai

Kauno miesto gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių. Praėjusių metų pirmąjį rudens mėnesį bendrovė oficialiai atidarė dar vienus modernius vandens gerinimo įrenginius Petrašiūnuose, kurie šiuo metu veikia visu pajėgumu ir iš vandenvietės išteka itin kokybiškas geriamasis vanduo. „Kauno vandenims“ šie įrenginiai kainavo beveik 5 mln. eurų ir buvo finansuoti pačios įmonės lėšomis.

Partnerio nuotr.

Senieji įrenginiai, kurių našumas yra 1300 kubinių metrų per valandą, jau nebespėjo valyti. Todėl dėl išaugusio vandens poreikio papildomai buvo pastatyti nauji vandens gerinimo įrenginiai. Jų projektinis našumas siekia 1000 kubinių metrų per valandą.

Per valandą gyventojų ir pramonės įmonių, naudojančių geriamos kokybės vandenį, poreikiams „Kauno vandenys“ iš Petrašiūnų vandenvietės išgauna apie 1800 kubinių metrų požeminio vandens. Iš Petrašiūnuose esančių gręžinių geriamąjį vandenį vartoja Eigulių, Dainavos, Žaliakalnio, Aukštųjų Šančių, Kalniečių, Palemono ir Petrašiūnų mikrorajonų gyventojai. Petrašiūnų vandenvietė geriamuoju vandeniu aprūpina virš 50 proc. Kauno miesto vartotojų poreikių.

Šiuo metu Petrašiūnų vandenvietėje eksploatuojami 27 vandens gręžiniai. Petrašiūnų vandenvietė pasižymi didžiausiais geriamojo vandens ištekliais – joje pirmieji (atviro tipo) vandens gerinimo įrenginiai įrengti prieš dvidešimtmetį.

Kaune mažėjo geriamojo vandens kaina

Nuo praėjusių metų gegužės 1 d. mokestis už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą bendrovės „Kauno vandenys“ aptarnaujamoje teritorijoje (Kauno mieste ir rajone) sumažėjo 45 centais su PVM už kubinį metrą, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų mokestis padidėjo 6 centais su PVM už kubinį metrą. Bendrovė ir toliau išlaikė mažiausių kainų lyderės pozicijas Kauno regione ir Lietuvoje.

Nuo 2024 m. gegužės 1 d. butų gyventojams tarifas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sumažėjo nuo 2,52 iki 2,07 Eur/m3 su PVM, individualių namų gyventojams nuo 2,48 iki 2,03 Eur/m3 su PVM, įmonėms – nuo 2,59 iki 2,14 Eur/m3 su PVM. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų tarifas įmonėms nuo gegužės 1 d. didėjo 6 centais (nuo 0,17 iki 0,23 Eur/m3 su PVM).

Partnerio nuotr.

Kainų sumažėjimui įtakos turėjo atpigusi elektros energija, sumažėjusios išlaidos technologiniam kurui. Kaip teigė bendrovės generalinis direktorius R. Šulskus, ieškoti greitų ir efektyvių sprendimų paslaugų kainoms amortizuoti vertė energetikos išteklių ir žaliavų rinkose susiklosčiusios aplinkybės. Remiantis elektros kaina biržoje, bendrovė nustatė efektyviausius siurblinių darbo režimus, investavo į veiksmingus vandens siurblinius ir vandens perpumpavimo įrenginius.

„Vien tuo neapsiribojome – investavome ir į atsinaujinančius energijos išteklius, elektromobilius“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Dar labiau išplėstas geriamojo vandens fontanėlių tinklas

2024-aisiais kauniečiai ir miesto svečiai dėl šiltesnių nei įprastai oro sąlygų lauko gertuvėmis galėjo pasidžiaugti šiek tiek ilgiau. Ankstesnių metų vandens suvartojimo statistika parodė, kad gyventojai vis aktyviau renkasi tvarią alternatyvą – nemokamas lauko gertuves. Dėl šios priežasties bendrovė „Kauno vandenys“ pernai dar labiau išplėtė geriamojo vandens stotelių tinklą mieste.

Partnerio nuotr.

Kokybišku, higienos normas atitinkančiu geriamuoju vandeniu buvo galima atsigaivinti iš Kauno mieste įrengtų gertuvių, esančių Aukštaičių ir Sporto gatvėse, Rotušės aikštėje, prie Kauno pilies, Studentų skvere, šalia Lampėdžių paplūdimio, Draugystės ir Kalniečių parkuose, prie Trijų Mergelių tilto, Griunvaldo gatvėje. Rudens pradžioje papildomai įrengta dar viena lauko gertuvė A. Smetonos alėjoje, kuria kauniečiai ir miesto svečiai galės naudotis jau šiais metais. Laisvės alėjoje ir Senamiestyje šiltuoju sezonu veikė ir kauniečių jau pamėgtas atsigaivinimo šaltinis – vandens dulksna.

Pagal praėjusių metų duomenis, Rotušės aikštėje esančioje lauko gertuvėje per šešis mėnesius buvo suvartota net 241 kubinis metras vandens. Palyginimui, 2023 m. per tą patį laikotarpį buvo suvartota 131 kubinis metras vandens. Tai rodo, kad vandens suvartojimas išaugo beveik dvigubai – net  84 proc. Džiaugiamės, kad gyventojai vis labiau renkasi tvarius, gamtai draugiškus sprendimus ir tikimės, kad šiemet vėl įjungus geriamojo vandens fontanėlius jų populiarumas tik dar didės.

„Kauno vandenys“ prisijungė prie tarptautinio projekto: siekiama prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo

Bendrovė „Kauno vandenys“ siekdami prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo dalyvauja tarptautiniame projekte EMPEREST, finansuojamame Interreg Baltijos jūros regiono programos lėšomis. Ypatingas dėmesys šiame projekte skiriamas per- ir polifluoralkilinėms medžiagoms (PFAS), kurios pasižymi labai ilgu išlikimo gamtoje laikotarpiu ir gali kauptis biologinėse sistemose.

Dalyvaudama šiame projekte bendrovė tikisi sukaupti vertingos informacijos ir patirties taikant pažangias nuotekų valymo technologijas. Naujai priimta ES nuotekų tvarkymo direktyva įpareigoja šalis nares iki 2033 m. gruodžio 31 d. atnaujinti miesto nuotekų valymo įrenginius taip, kad jie būtų efektyvūs šalinant įvairius mikroteršalus – vaistų likučius, ftalatus ir PFAS junginius.

Partnerio nuotr.

Šių metų pradžioje į Kauną iš Ščecino miesto buvo atvežtas inovatyvus nuotekų valymo technologijų pilotinis įrenginys, kuris naudojamas bandymams Kauno miesto nuotekų valykloje. Prieš tai šis įrenginys buvo pagamintas ir išbandytas Gdansko miesto nuotekų valymo įrenginiuose, testuotas Ščecino miesto nuotekų valykloje. Pagrindiniai pilotinio nuotekų valymo įrenginio procesai apima nuotekų mikrofiltraciją, ozonavimą ir filtravimą aktyvintąja anglimi, kurie leidžia užtikrinti efektyvų mikroteršalų šalinimą.

Kadangi kiekvieno miesto nuotekų sudėtis ir užterštumas gali skirtis, atlikti bandymai realiomis sąlygomis Kauno miesto nuotekų valykloje suteiks vertingos informacijos planuojant valyklos išplėtimą, diegiant ketvirtinio nuotekų valymo įrenginius.