Sėkmės istorija

Kartu su sėkme atsiranda ir naujų iššūkių – konkurencija dėl talentų, infrastruktūros plėtra. Ką reiškia šis jubiliejus jos įkūrėjams, investuotojams ir valdžiai?

Kauno LEZ projektas jau pritraukė 1,7 mlrd. eurų investicijų. „Galima sakyti, kad Kauno LEZ investuotojai pastatė dešimt nacionalinių stadionų, kurio link Vilnius dar tik juda. Žinoma, šaržuoju, bet tai gan gerai iliustruoja projekto ir bendradarbiavimo su valstybe svarbą siekiant kokybiškų valstybės tikslų įgyvendinimo“, – pažymi įmonės generalinis direktorius Vytautas Petružis.

„Kauno LEZ – ne tik sėkmės istorija, bet ir mūsų ateities galimybė. Aktyviai dirbame, kad sudarytume patrauklesnes sąlygas investuotojams ir aukštos kvalifikacijos specialistams – nuo verslo aplinkos gerinimo iki greitų ir efektyvių sprendimų per „Investicijų greitkelio“ iniciatyvą. Mūsų tikslas – kad Lietuva turėtų būtent tokias teritorijas, kurios kuria konkurencingą ekonomiką, draugišką inovacijoms, žaliajai transformacijai ir talentams. Esu įsitikinęs, kad Kauno LEZ sėkmės kreivė kils dar aukščiau – kartu su visa Lietuvos ekonomika“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Vytautas Petružis / Kauno LEZ nuotr.

„Kelias į niekur“

Prisimindamas, kaip prieš 25 metus Kauno LEZ valdymo bendrovė dalyvavo reikšminguose investicijų pritraukimo politikos pokyčiuose, įmonės generalinis direktorius V. Petružis dalijasi: „1996 m. valstybė sukūrė teisinį pagrindą steigti įrankį, skirtą užsienio kapitalo investicijoms pritraukti. Lietuvos LEZ tuo metu buvo bandoma kurti remiantis Azijos valstybių pavyzdžiais, tačiau „copy paste“ modelis buvo svetimas Lietuvos kontekstui. Pati koncepcija ilgainiui keitėsi ir prisitaikė prie mūsų šalies kultūrinio aspekto.“

Pasak LEZ vadovo, net ir įstatymai plyno lauko projektams pritraukti pradžioje buvo nepritaikyta, tad pajudėti iš „kelio į niekur“ epiteto (taip linksniuojamas buvo Kauno LEZ), užtruko beveik dešimt metų, kol čia įsikūrė pirmieji verslai.

Prisimindamas didžiausius starto iššūkius, V. Petružis pabrėžia biurokratijos stabdžius. LEZ valdymo bendrovės labai aiškiai atskleidžia biurokratijos trūkumus, nes jų veikloje susipina viešasis ir privatus interesai. Dėl glaudaus bendradarbiavimo su valdžios institucijomis LEZ valdytojams dažnai tenka prisiimti papildomų rizikų, kad pagreitintų investicijų pritraukimą. „Nuo pat LEZ veiklos pradžios darėme viską, kad biurokratiniai procesai trumpėtų, ir džiugu stebėti, kaip ši tendencija plečiasi ir už LEZ ribų“, – sako V. Petružis.

Pirmieji, patikėję sėkme

„Kai atvažiavome apžiūrėti būsimos Kauno LEZ teritorijos, čia buvo tik vienas kelias – ir tas baigėsi niekur, tiesiog laukuose“, – su šypsena prisimena bendrovės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis. Būtent ši aukštųjų technologijų įmonė buvo pirmoji, 2007 m. pabaigoje pradėjusi veiklą dar tik besiformuojančioje pramoninėje zonoje.

Galima sakyti, kad Kauno LEZ investuotojai pastatė dešimt nacionalinių stadionų, kurio link Vilnius dar tik juda.

„Statyti gamyklą tuščiame lauke buvo rizikinga ir dėl saugumo, ir dėl verslo perspektyvų“, – atvirauja pašnekovas. Tačiau rizika atsipirko su kaupu.

Kauno rajono meras ypač džiaugiasi, kad LEZ įsikūrusios įmonės siūlo kvalifikuotą darbą ir konkurencingus atlyginimus, todėl svetur dirbę mūsų tautiečiai grįžta ir noriai kuriasi Kauno rajone. „Intensyvi verslo plėtra jau daug metų mums padeda išlaikyti mažesnį nedarbo vidurkį. Registruotas nedarbas šių metų gegužės 1 d. Lietuvoje siekė 8,6 proc., o Kauno rajone – 8,1 proc.“, – pasakoja V. Makūnas.

V. Makūnas neslepia, kad intensyvi LEZ plėtra kelia ir iššūkių vietos gyventojams, todėl savivaldybė daug dėmesio skiria Karmėlavos seniūnijos infrastruktūrai. Pastaraisiais metais įrengti nauji parkai, rekonstruotas Ramučių daugiafunkcis centras, Karmėlavoje įrengtas stadionas, tęsiami dviračių takų ir kelių tinklo plėtros projektai. Be to, šalia magistralės A6 kuriasi socialinių ir komercinių paslaugų klasteriai: restoranai, prekybos centrai, biurai. Greta kyla ir SBA statomas „Urban Hub“ – elektroninės prekybos miestelis, reikšmingai prisidėsiantis prie visos teritorijos patrauklumo tiek investuotojams, tiek čia dirbantiems žmonėms.

„LEZ plėtra jau dabar keičia ne tik pramonės žemėlapį, bet ir bendruomenės veidą. Ateityje ši zona tik stiprins savo vaidmenį formuojant Lietuvos ekonomikos stuburą“, – įsitikinęs meras.