Į konteinerinės atliekų surinkimo sistemos vystymą investuos 80 mln. litų

Tam, kad Lietuva įgyvendintų Europos Sąjungos bendrojoje Atliekų direktyvoje numatytus reikalavimus: iki 2015 m. užtikrinti, kad savivaldybėse būtų atskirai renkamos stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo pakuočių atliekos, o nuo 2020 metų šių pakuočių atliekų atskiras rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių kiekio, reikalingos skubios investicijos į konteinerinės sistemos vystymą, sako VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius.

Planuojama, kad artimiausius metus į konteinerinės sistemos plėtrą bus investuota 80 milijonų litų. Numatoma, kad 30 milijonų litų tam skirs gamintojų ir importuotojų organizacijos, tiek pat bus pridėta iš ES fondų, o dar 20 mln. litų iš Lietuvos Aplinkos apsaugos investicijų fondo.

„Diskusijos dėl užstato sistemos gėrimų pakuotėms įvedimo paskatino platesnes diskusijas apie pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje. Aplinkos ministerija teigia, kad savivaldybių konteinerinė atliekų surinkimo sistema nefunkcionuoja ir todėl siūlo įvesti papildomą užstato sistemą. Tačiau tai nesprendžia problemos ir nepadeda įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimų, nes pastarieji keliami visoms pakuotėms, o ne vien gėrimų pakuotėms“, - sako „Žaliojo taško“ vadovas.

Dabartiniai ES direktyvoje numatyti tikslai iš Lietuvos reikalauja ženklaus atliekų rūšiavimo ir tvarkymo progreso, kurį pasiekti galima tik vystant konteinerinę atliekų surinkimo sistemą. 2013 metų Europos Aplinkosaugos agentūros ataskaitoje rašoma, kad „Lietuvos Vyriausybė turės imtis ypatingų pastangų siekiant iki 2020 metų pasiekti tikslą, kad atskiras pakuočių atliekų rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių kiekio. Tai reiškia, kad iki 2020 metų kasmet pakuočių atliekų perdirbimas turi augti 4,5 proc.“.

„Užstato sistema apima vos 15 proc. visų prekinių pakuočių atliekų. Lietuvoje kasmet viso pakuočių atliekų susidaro apie 300 tūkstančių tonų, o į užstato sistemą pateks vos 20 tūkst. tonų. Tačiau užstato sistemos įgyvendinimas pareikalaus iki 100 mln. litų investicijų. Tai reiškia, kad dėmesys ir finansai pagrindiniam tikslui – konteinerinės sistemos vystymui – sumažės“, - pastebi K.Pocius.

Iš 28 Europos Sąjungos valstybių tik 5 yra įdiegta užstato sistema. Pastaraisiais metais po ekspertų vertinimų planų diegti užstato sistemas atsisakė Ispanija ir Airija.

„Pripažįstama, kad užstato sistema turi neigiamų pasekmių pakuočių atliekų surinkimui konteineriais. Pagal pakuočių atliekų perdirbimą pirmauja šalys, kuriose užstato sistemos nėra – Belgijoje, Austrijoje, „Eurostat“ duomenimis, jų perdirbama daugiau nei 80 proc. Tuo tarpu šalyse, kur užstato sistema egzistuoja, bendri rezultatai yra kur kas prastesni: Estijoje, perdirbama - 62,9 proc. pakuočių, Danijoje – 54,3 proc., o Švedijoje – 57 proc. Palyginimui, Lietuvoje šis rodiklis 2011 m. siekė 62,2 proc.“, - sako K.Pocius.

Pasak VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovo, viena svarbių priežasčių, kodėl užstato sistema neleidžia pasiekti gerų rūšiavimo rezultatų yra tai, kad ji reikalauja didžiulių papildomų išlaidų, yra nepatogi vartotojams ir demotyvuoja juos rūšiuoti kitas atliekas.

Užstato sistemai nepritaria ir dauguma asocijuotų Lietuvos verslo organizacijų. Savo neigiamą požiūrį į planuojamus įstatymo pakeitimus išsakė Mažųjų alaus daryklų asociacija, asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos kooperatyvų sąjunga, nealkoholinių gėrimų gamintojai bei eksportuotojai, kitos verslo organizacijos.„Mes pasisakome už tolesnį konteinerinės atliekų

surinkimo sistemos vystymą – tam turi būti skirtas pagrindinis dėmesys ir finansai. Yra daug svarbių dalykų, kurie turi būti padaryti pirmiausia – reikalingi aiškesni poįstatyminiai aktai, kurie galėtų užtikrinti, kad investicijos bus panaudotos efektyviai, reikia aiškiau aptarti verslo ir savivaldybių bendradarbiavimo klausimus šviečiant vartotojus bei finansuojant konteinerinės sistemos vystymą. Tačiau visa tai yra išsprendžiama. Svarbu dėl takelio neišsukti iš pagrindinio kelio, kurio tikslas – sukurti Lietuvoje ne tik butelius, „bambalius“ ir „skarbonkes“ renkančią, o iš tiesų atsakingą, visas atliekas rūšiuojančią visuomenę“, - sako VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius K.Pocius.