Gydytoja dietologė: ar galime į mitybą žiūrėti pro pirštus?

Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė.

Kokia nesveikos ir nesubalansuotos mitybos žala?

„Dažnai visuomenėje sklando mitas, kad nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba yra tik tuomet, kai mes suvartojame kažko per daug. Tačiau labai svarbu atminti, kad taip pat negerai, kai mes tam tikrų maisto medžiagų suvartojame per mažai, – sakė R. Dovidavičienė. – Kone didžiausia šiuolaikinio žmogaus mitybos problema – suvartojama per daug angliavandenių, riebalų, cukraus ar druskos, per mažai baltymų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat neišgeriamas būtinas kiekis vandens – bent šešios stiklinės (apie 1–1,5 litro) vandens per dieną.“

Jos teigimu, nevisavertė mityba gali pasireikšti didesniu nerimu, stresu, suprastėjusia nuotaika, sumažėjusiu darbo našumu, blogesne miego kokybe.

„Laikui bėgant nesubalansuota ir nesveika mityba gali paskatinti tam tikrus sveikatos sutrikimus, kaip kad padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujospūdis, ir ligų, pavyzdžiui, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

R. Dovidavicienė: kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio. Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbu vadovautis sveiko maisto lėkštės principu

Anot gydytojos dietologės, vienas paprasčiausių būdų, kaip kiekvienas gali pradėti pamažu eiti sveikos ir subalansuotos mitybos link, – tinkamo ir sveiko maisto lėkštės sudarymas. Didžiausią dalį – apie 50–60 proc. lėkštės – turėtų sudaryti gerieji angliavandeniai (vaisiai, daržovės, kruopos). Trečdalį lėkštės turėtumėte skirti geriesiems riebalams (kokybiškas aliejus, avokadai, alyvuogės, riebi žuvis, riešutai), o likusią dalį – 10–15 proc. – baltymams (liesa mėsa, ankštinės daržovės, kiaušiniai).

„Pradėkite nuo savo lėkštės stebėjimo – kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio. Pietų ir vakarienės lėkštėse pusę porcijos turėtų užimti šviežios arba raugintos daržovės, – patarė R. Dovidavičienė. – Įprastus baltuosius ryžius reikėtų keisti laukiniais ryžiais, kvietinius makaronus – viso grūdo makaronais.“

Vadovaujantis sveiko maisto lėkštės principu bus surenkamas subalansuotas maistinių medžiagų kiekis ir gaunamas didesnis skaidulų kiekis.

„Tikrai nereikia maisto sverti svarstyklėmis, skaičiuoti kalorijų ar drastiškai kažko atsisakyti. Kaskart stebėkite savo maisto lėkštę, prisiminkite šį paprastą principą ir pamažu išmoksite automatiškai juo naudotis“, – patarė specialistė.

Mitai apie sveiką mitybą

R. Dovidavičienės teigimu, šiais laikais duona vis dar laikoma viena iš blogybių. Tačiau kokybiška viso grūdo duona, kurioje yra mažai cukraus ir pakankamai skaidulų, yra puikus angliavandenių šaltinis.

„Su tokia duona galime pasidaryti visavertį sumuštinį, pavyzdžiui, su avokadu ir lašiša. Jeigu norite mesti svorį ar gyventi sveikiau, tikrai nereikėtų visiškai atsisakyti duonos, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad taip pat nevertėtų atsisakyti kiaušinių. – Tai – puikus baltymų užtaisas.“

Be to, norintiems sulieknėti dažnai patariama nevalgyti po 18 val. Anot gydytojos dietologės, taip daryti nereikėtų.

„Žmogus, neturintis jokių gretutinių ligų, vakarienę turėtų valgyti likus 3–4 valandoms iki miego“, – teigė R. Dovidavičienė.

Nerekomenduojama vadovautis griežtomis dietomis, pavyzdžiui, atsisakyti angliavandenių ar riebalų, valgyti tik vaisius ar kruopas arba kruopščiai skaičiuoti kalorijas.

„Kraštutinumai – nesveika mūsų organizmui. Pasirinkdami tinkamus, sveikus angliavandenius ir riebalus, gausime daug energijos ir naudingųjų medžiagų. Svarbiausia yra maisto kokybė, o ne kalorijų kiekis jame“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

Organizmui svarbiausia – tinkami degalai

Pasak gydytojos dietologės, vadovaujantis sveikos ir subalansuotos mitybos įpročiais, organizmas gauna reikalingą naudingųjų medžiagų kiekį ir išlaikoma cukraus kiekio pusiausvyra.

„Dėl to visapusiškai pagerėja mūsų gyvenimo kokybė – ne tik geriau išsimiegame, turime daugiau energijos, esame produktyvesni darbe, geresnės nuotaikos, geriau sprendžiame stresines situacijas, bet ir sumažiname tam tikrų sveikatos sutrikimų ir ligų riziką, – teigė R. Dovidavičienė. – Kaip į automobilius pilame tam tikrus degalus, kad jie važiuotų, taip ir savo organizmą privalome aprūpinti tinkamomis medžiagomis, kad jis galėtų funkcionuoti.“

Norintiems gyventi sveikiau specialistė patarė nepamiršti ir reguliaraus fizinio aktyvumo, kadangi tai padeda gerinti sveikatą, mažėja nutukimo, o kartu ir lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizika.

Užs. 1857654