Lietuvos bankui apribojus dalį „Foxpay“ veiklos, bendrovė atmeta abejones dėl savo veiklos

  • Teksto dydis:

Lietuvos bankui (LB) apribojus „Foxpay“ teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per institucijos valdomą mokėjimų sistemą „Centrolink“, bendrovė sako atmetanti abejones dėl savo veiklos.

Kaip ketvirtadienį išplatintame pranešime nurodė bendrovės vadovas Saulius Galatiltis, „Foxpay“ yra atskiras subjektas nuo akcininko, todėl jam taikomi neturtiniai apribojimai neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais.

„Foxpay“ direktorius, pabrėždamas, kad atsakingos institucijos dar nebaigė savo darbo, akcentavo, kad LB reikalaujamas viešojo sektoriaus klientų išskyrimas galimai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius.

„Konsultuojamės su teisės specialistais dėl tokių veiksmų nuoseklumo lyginant su kitais panašiais mokėjimų sistemos „Centrolink“ ribojimo atvejais“, – išplatintame komentare nurodė nuo šių metų vasario įmonei vadovaujantis S. Galatiltis.

„Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales,“ –  tikino jis.

Lietuvos bankas apribojo „Foxpay“ teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per institucijos valdomą mokėjimų sistemą „Centrolink“. Tai Eltai ketvirtadienį patvirtino pati institucija.

Anot LB, šie apribojimai yra daliniai ir nėra taikomi mokėjimams, kurie yra susiję su viešuoju sektoriumi – tai nėra visiškas „Foxpay“ atjungimas nuo „Centrolink“ sistemos.

Detalesnę informaciją Lietuvos bankas žada paskelbti, kai bus įvertinti patikrinimo rezultatai ir dėl jų yra priimti sprendimai.

Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales.

„Centrolink“ yra Lietuvos centrinio banko mokėjimų sistema, sudaranti galimybę per LB infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje (EEE) licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams (MPT).

ELTA primena, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

Be to, buvo nustatyta, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.

Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių