ŽŪR: Vyriausybė izoliavosi, o žemdirbiai pasigenda nestandartinių sprendimų

„Situacija – simbolinė, panašus šiuo metu yra ir žemdirbių bei jų atstovų ryšys su valdžia. Trūksta ir jo, ir supratimo“, – teigia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Rūmų apžvalgoje, pristatant Seimo komiteto posėdyje aptartas šios dienos aktualijas, pabrėžiama, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ruošiasi kriziniam laikotarpiui. Premjero Sauliaus Skvernelio įpareigojimu, rengiamas finansinės paramos žemės ūkio sektoriui planas, kuris ateinantį pirmadienį bus aptartas neformaliame ministrų pasitarime. Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovo Karolio Anužio, galimos dvi paramos schemos: teikti tikslinę paramą panašiai kaip 2014-2016 metais, kai dėl Rusijos embargo pieno sektorius patyrė didelių nuostolių. Tiesa, tuomet finansine pagalba stipriai prisidėjo Europos Komisija. Kita alternatyva – padėti remiant perdirbimo sektorių su sąlyga, kad būtų išlaikytos tos pačios žaliavos supirkimo kainos, kokios buvo iki koronaviruso pandemijos. Ministerijos vadovai linksta prie antrosios alternatyvos.

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus negiria Seimo komiteto posėdžiui pristatyto ŽŪM pasiūlymo paremti perdirbimo įmones. Tai – lyg ištrauktas iš po stalo planas, sudėtas nesitariant, nediskutuojant su žemdirbiais, todėl reikia ieškoti kitų sprendimų.

„Visos aplinkinės valstybės (Latvija, Estija, Lenkija) kalba apie gelbėjimo paketus, kuriuose skiriama vietos žemės ūkiui. Pas mus kol kas vyksta tik nelabai aiškūs dalykai, panašūs į vilties tampymą. Reikia stebėti situaciją ir kiekvieną dieną imtis efektyvių veiksmų. Valdžia turėtų tartis su žemdirbiais, kaip geriausiai gelbėti sektorių. Deja, pokalbių pastarosiomis savaitėmis visai neliko. Vyriausybė „karantinavosi“ – užsidarė savyje. Gal ne visi moka dirbti nuotoliniu būdu efektyviai? Gal trūksta kompetencijos ar gebėjimų virtualiai bendraujant spręsti problemas? Todėl žemdirbiams patiems tenka ieškoti išeičių, nors esame mokesčių mokėtojai ir prisidedame prie valdžios išlaikymo“, - sakė keliasdešimt žemdirbių savivaldos organizacijų, o tuo pačiu – ir dešimtis tūkstančių žmonių vienijančių Žemės ūkio rūmų vadovas.

Kalbėdamas apie ministerijos siūlomą pieno sektoriaus galimos paramos schemą, jis ją pavadino „lipimu ant to paties grėblio ir tam tikra spekuliacija“.

„Ministerija sako: „mes stebime kainas“. Ir važiuoja derėtis ne pas žemdirbius, o į akcines įmones, uabus. Žemdirbiai nepamiršo, jog ne kartą buvo „nudegę“ dėl perdirbimo įmonių, ir iš jo jau yra pasimokė. Įmonės gauna milijonus paramos, o supirkimo kainos vis tiek krinta. Bet, deja, ir šįsyk tartis su žemdirbiais valdžia nenori“, - atkreipia dėmesį dr. A. Svitojus. Jam labai neramu dėl to, kad valdžios sprendimais (kad ir netiesiogiai) gali būti žlugdomi kooperatyvai, slopinama ūkininkų motyvacija jungtis. Vyriausybės interesas turėtų būti padėti kooperatyvams. Tačiau jau dabar pieno supirkimo kainos sumažintos net 15 proc., ir tai – akivaizdus kenkimas valstybinei politikai.

„Mąstau nestandartiškai: jei dalyvauji kooperatyve, gauni lėšas per kooperaciją, o kooperatyvas dalyvauja rinkoje, tai subalansuoja srautus. Paremiant būtų skatinamas ir ūkininkas, ir kooperatyvas, be to, išlaikoma bazinė kaina, kiekis. O dabar norima remti įmones, kurios perdirba estišką, latvišką pieną, Sakyčiau, keista schema remti eksportą, kai įsivežame nelietuviškus produktus.

Žemės ūkis – tai ištisas biologinis organizmas. Jei neteisingai sudėliosi mitybą, organizmas sirgs. Reikia matyti visą sistemą, visą kontekstą. Pagalba turėtų būti nutaikyta į kiekvieno sektoriaus tikslines grupes“, – sakė ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.

Žemės ūkio ministerija viliasi pagalbos iš Europos Komisijos. Ministras Andrius Palionis kalba su žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu, kad greičiau būtų aktyvuota viena iš žemės ūkio rinkos apsaugos priemonių – privataus pieno produktų pasaugojimo. Tačiau, finansinės paramos tikimybė (palyginus su 2014-2016 metais) šįkart yra itin kukli. Tam tikras pinigų krepšelis žemės ūkiui numatytas, tik kol kas apie jį niekas nekalba. Dabar prioritetai –visuomenės gyvybė, sveikata, medicina. Ir jei EK neketintų prisidėti lėšomis, reikia svarstyti, ką gali pati valstybė.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pripažįsta padėties rimtumą pieno sektoriuje, nes prognozuojama, kad supirkimo kainos gali kristi dar ir gegužės mėnesį. Seimo komiteto vadovas domisi, ką socialiniai partneriai mano apie siūlomas paramos schemas, perdirbimo įmonių rėmimą su sąlyga, kad būtų išlaikytos kovo 1-osios lygio kainos. Žemdirbių atstovams tai optimizmo nekelia.

ŽŪR Kooperacijos veiklos komiteto pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas įsitikinęs, kad kooperatyvai ir vėl perdirbėjų skriaudžiami labiausiai. Tai, kas dabar vyksta, yra kooperatyvų žlugdymas, pasinaudojant COVID-19 pretekstu. Siūlomai paramos schemai, jeigu Vyriausybė rastų lėšų, būtų galima pritarti tik su dviem sąlygomis, - į pirmykštį lygį sugrąžinus supirkimo kainas ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais neremiant pieno vežimo iš Latvijos bei Estijos.

„Supirkimo kainos yra sumažėjusios. Remiant perdirbėjus (kad išlaikytų vienodą kainą ūkininkams, perdirbėjai pasinaudoja situacija ir dar labiau pamažina pieno kainas“, – prisimena ankstesnę pieno gamintojų patirtį ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė Regina Bernatonienė.

Tačiau Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis tikino, kad žmonės klaidingai suvokia situaciją. Jo žodžiais, perdirbėjai nepretenduoja į paramą, priešingai – kalba apie tai, kad žemdirbiai turi būti Vyriausybės paremti. Supirkimo kaina priklauso ne nuo paramos, o nuo rinkos. Šį teiginį perdirbėjų atstovas pagrindė istoriniu pavyzdžiu iš 2015-2016 metų: tais mėnesiais, kai buvo mokama finansinė parama, supirkimo kainos tai krito, tai kilo. Būdama šalis eksportuotoja, Lietuva yra priklausoma nuo viso regiono. O dabar nuo 2020 metų pradžios visų biržinių produktų kainos yra nukritusios net 30 proc. ir kiekvieną savaitę krinta toliau.