Panašu, šalnos neaplenkė ir ūkininko Petro Šiaučiūno žemių.

„Kada baigsis šalnos, pasakykite, jau atsibodo, kiek galima“, – šnekėjo ūkininkas.

Tačiau prieš ūkininkus – ne tik gamta, bet jau ir mokesčių politika.

„Moki už žemę, traktorius. Tuoj ir už orą mokėsime, juokiamės, bet maži čia juokai“, – kalbėjo P. Šiaučiūnas.

Šiaurės Lietuvoje Petras augina 200 avių, dar turi apie 150 hektarų javų. Mokesčiams jau dabar atiduoda daugiau nei pusę to, ką uždirba.

„Pakanka ir taip reikalų, išsivartyti reikia su bankais, viskas taip išbrangę, kad realiai žmonės nebeturi laiko niekam – tik dirbti ir mokėti“, – nurodė P. Šiaučiūnas.

Tačiau mokesčių reforma – prie ūkio tu ar mieste – nesirenka. Žemės ūkio ministras teigia, kad žemdirbiams gresia mokėti kaip ir samdomiems darbuotojams.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Nuo 35 tūkst. apmokestinamų pajamų įsijungia 20 proc. GPM“, – teigė I. Hofmanas.

Nepavyko išsiderėti ir nuolaidų, kad toks tarifas būtų tik nuo 127 tūkst. eurų pajamų per metus. Finansų ministras Rimantas Šadžius nesutiko.

„Jeigu ūkininkai nenusprendė įforminti jų kitaip, turi būti apmokestinamos kaip ir kitų asmenų individualios veiklos pajamos“, – tvirtino finansų ministras.

„Jie kitame pasauly gyvena, į paprastą varguolį nežiūrės, neįdomu, kaip jis gyvena“, – pabrėžė P. Šiaučiūnas.

Ūkininkai sako, kad neturi tiek lašinių prisidėti kaip visi kiti. Be mokesčių, dar investuoja į gamybos žaliavas, darbo priemones. O ir gamta kasmet iškrečia savų išdaigų.

Tas sektorius pasižymi nestabilumu, ūkininkams normalu gauti atlyginimą vieną kartą į ketverius metus.

„Tas sektorius pasižymi nestabilumu, ūkininkams normalu gauti atlyginimą vieną kartą į ketverius metus“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Nesusipratimu vadina ir draudimo mokestį. Valdžia siekia papildomai apmokestinti 10 proc., nors pati skatino žemdirbius draustis nuo gamtos reiškinių žalos pasėliams.

„Valstybė kompensuoja apie pusę draudimo įmokų tam, kad tie patys ūkininkai neateitų atgal prie valstybės, prašydami kompensacijos už patirtą žalą“, – nurodė žemės ūkio ministras.

Lietuvoje ūkininko statusą turi apie 114 tūkst. žmonių. Ministras teigia, kad mokestiniai pakeitimai tiesiogiai gali paliesti apie 1 tūkst. ūkių. Tačiau problema ne kiek, o kokius.

„Šie ūkiai yra pagrindiniai, kurie pagamina žemės ūkio produkciją pardavimui, tie ūkiai labiausiai prisideda maistu užpildyti parduotuvių lentynas“, – tvirtino R. Juknevičius.

Žemdirbiams neaišku ir ar prisidėję daugiau, gaus ką mainais.

„Gal dalinkime tuos pinigus draugiškai, nes provincijoje paprašome žvyrkelį sutvarkyti – nėra pinigų, sniegą nuvalyti – nėra pinigų“, – sakė ūkininkas.

Ministras svarsto, gal nuo mokesčių išgelbės statusas. Diskutuos, ar siūlyti ūkininkams tapti juridiniais asmenimis, steigti įmones.

„Kalbėsime su pačia žemdirbių bendruomene, koks statusas priimtiniausias, ar mažoji bendrija, ar UAB“, – tikino žemės ūkio ministras.

„Klausimas – kam naudos, bankams, notarams, bet nei valstybė, nei ūkininkai nebus laimėtojai“, – pabrėžė R. Juknevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuolaidas jau žada ir Seimo nariai – sugrįš prie pajamų mokesčio.

„Siūlome smulkiems ir vidutiniams ūkiams iki 60 VDU palikti 15 proc., virš 60 VDU taikyti 20 proc.“, – tvirtino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

O dėl pasėlių draudimo persigalvoja ir pats finansų ministras.

„Būtų galima įdėti šitą lengvatą, kadangi iš valstybės į valstybės kišenę“, – tikino finansų ministras.

„Tas neišgirdimas ir privedė prie to, kad turime koreguoti, siūlyti pakeitimus“, – kalbėjo K. Mažeika.

Tačiau dabar tai tik pažadai ūkiams. Jei valdžia mokesčių didinimo neišsižadės, perspektyva augalininkystėje – liūdna.

„Nesueina matematika – metų gale turi mokėti už trąšas, chemiją, ką prisiskolinai, o tiek negauni pajamų, kiek pardavęs“, – nurodė P. Šiaučiūnas.

Lietuvoje per du dešimtmečius jau išnyko du trečdaliai ūkių.